EgzistencinÄ— psichoterapija
ramra, 2008-09-30ParengÄ— RadvilÄ— RamonaitÄ— SMF-4
„To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys.
Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.
Egzistencinė psichoterapija akcentuoja pasirinkimo laisvę ir atsakomybę už savo gyvenimo prasmės radimą. Priešingai nei humanistinė psichoterapija jai būdingas mažiau optimistiškas požiūris. Nors egzistencializmas akcentuoja laisvą valią ir atsakomybę, jis pabrėžia nerimą, kuris yra neišvengiamas, priimant svarbius egzistencinius sprendimus, tokius kaip ar likti su savo sutuoktiniu, ar likti darbe, ir netgi, ar likti pasaulyje. Būti tikrai gyvu – reiškia stoti akistaton su nerimu, kuris kyla darant egzistencinius pasirinkimus.
Psichopatologija, anot egzistencialistų, kyla tuomet, kai mes vengiame rinktis, apgaudinÄ—jame save, jog to mums daryti nereikia. Tokiu bÅ«du apsisaugoma nuo nerimo, bet tuo paÄiu atsisakoma prasmingo gyvenimo.
Egzistencinės psichoterapijos tikslas yra konfrontuoti su nerimu dėl pasirinkimo kaip gyventi, kaip vertinti, kaip bendrauti su aplinkiniais. Terapiautas palaiko klientus ieškant, kas yra tikrai prasminga jų gyvenime. Iš šios perspektyvos patys svarbiausi sprendimai gali sukelti didelį diskomfortą. Gyvenimas nėra lengvas ir paprastas tiems, kurie nusprendžia būti atviriems sau.
Tam kad pakeistų savo egzistencinÄ™ padÄ—tį, terapijos metu klientas turÄ—tų pradÄ—ti keisti savo elgesį, tiek bendraujant su terapiautu, tiek ir su aplinkiniais. Taigi, nors egzistencinÄ— perspektyva yra paremta subjektyvumu, ji stipriai pabrėžia elgesį, ypaÄ susijusį su aplinkiniais – atvirÄ…, nuoÅ¡irdų, spontaniÅ¡kÄ…. Tuo paÄiu yra akcentuojama, jog kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų galiausiai iÅ¡ esmÄ—s esame vieniÅ¡i: gyvenimo paradoksas, jog mes iÅ¡ prigimties esame atskirti nuo kitų, mes ateiname į pasaulį vieni ir vieni turime susikurti savo egzistencijÄ….
Kadangi individas kuria savo egzistenciją kiekvieną akimirką, polinkis tiek ligai, tiek ir sveikatai egzistuoja dabartyje. Klientai turi būti skatinami priimti atsakomybę už savo egzistenciją ir suvokti, jog tam tikrose ribose jie gali keisti save bet kuriuo momentu, ir savo socialinėje aplinkoje jie gali jaustis ir elgtis skirtingai.
Psichoterapinės technikos nėra aiškiai apibrėžtos, nes pasikliovimas tam tikra technika yra suvokiamas kaip objektizuojantis procesas, kuomet terapiautas elgiasi su klientu lyg su daiktu, kuriuo gali būti manipuliuojama.
Frankl. Logoterapija
Frankl manÄ—, jog psichopatologija (konkreÄiai depresija) kyla kada asmuo neturi tikslo gyventi. IÅ¡ savo asmeninÄ—s patirties koncentracijos stovykloje jis suprato, jog iÅ¡gyventi padeda kanÄios įprasminimas ir jos susiejimas su dvasiniu gyvenimu. Dvasinis AÅ¡ suteikia individui galimybÄ™ peržengti aplinkybių ribas, ir Å¡i laisvÄ— padaro individÄ… atsakingÄ… už savo gyvenimÄ…. Taigi logoterapijos užduotis yra atkurti kliento gyvenimo prasmÄ™. Tai yra pasiekiama empatiÅ¡kai priimant subjektyvų kliento kanÄios patyrimÄ…, taip kanÄiai suteikiamas platesnis kontekstas, gyvenimo filosofija, kuomet individas prisiima atsakomybÄ™ už savo egzistencijÄ… ir gyvenimÄ…, paremtÄ… vertybių sistema. Tuomet individai pasijunta galintys kontroliuoti savo gyvenimÄ… ir turintys kompetencijÄ… pasiekti reikalingÄ… priimtinÄ… egzistencijÄ….
Egzistencinė perspektyva yra geriausiai suprantama kaip bendras požiūris, kuriuo terapeutai naudojasi daugiau kaip žmogiška prigimtimi, nei kaip psichoterapinių technikų rinkiniu.
Literatūra:
Davidson G. L., Neale J. M., Kring A. M., Abnormal Psichology, 2004.