KlasikinÄ— psichoanalizÄ—

Kristina CvirkaitÄ—, 2008-09-30

Sigmund Freud (1856-1939)

1885m. Freudas baigęs studijas Paryžiuje pradėjo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydė isteriškus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Šie simptomai rodė neurologinį ligos pagrindą, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebėjo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnozę ir kad po hipnozės pacientai galėdavo atgaminti savo trauminę patirtį, kuri sukeldavo simptomus. Sužinojus apie hipnozę ir atgaminimą Freudui kilo naujų minčių apie pasąmonę. Grįžęs į Vieną Freudas pradėjo intensyviai naudoti hipnozę savo neurologijos praktikoje.

Po kelių metų Freudas labai susižavėjo Josefo Breuerio darbu su isteriška paciente Anna O. Jai pasireiškė daugelis klasikinių isterijos simptomų, kurie prasidėjo po jos tėvo mirties. Breueris jai gydyti naudojo hipnozę. Vieno transo metu ji pasakojo apie pirmą savo simptomų pasireiškimą, neįtikėtina, bet kai ji atsigavo po transo būsenos, jos simptomai išnyko. Breueris suprato, kad jis aptiko kažką labai svarbaus, taigi jis dar kartą pakartojo tą pačią procedūra. Jam beveik pasisekė, tačiau atsirado komplikacijų. Anna emociškai labai stipriai prisirišo prie Breuerio. Emocijų intensyvumas buvo susijęs su gydymo sesijomis, per kurias Anna  pradėdavo rodyti savo isterinius skausmus. Breueriui reikėjo kaip nors pašalinti viso to priežastis. Negalima buvo teigti, kad hipnozė pagydo pacientus, nes prie to galėjo prisidėti ir Annos jausmai gydytojui.

Šie įvykiai padėjo Freudui sukurti pradines teorijas apie pasąmonę, tokias kaip: „kalbėjimo vaistai“, katarsis, perkėlimas ir moralinis nerimas. Jis daugeliui savo klientų taikė hipnozę, tačiau ne visi pacientai buvo tinkami kandidatai hipnozei. Kiti buvo lengvai užhipnotizuojami, tačiau po transo nieko neprisimindavo ir hipnozė neduodavo jokios naudos.

Laisvųjų asociacijų metodą Freudas sugalvojo dirbdamas su paciente Elisabeth 1892m. Kai ji buvo beveik atsibudusi po transo jis parašė jos pagulėti ant kušetės kol jis laikys ranką jai ant kaktos ir papasakoti nuo ko prasidėjo jos negalavimai. Vėliau jis pastebėjo, kad rankos laikymas ant paciento kaktos ir prašymas prisiminti įvykius su simptomų pradžia yra kur kas efektyvesnis nei hipnozė. Freudas pradėjo taikyti šį metodą paguldydamas pacientą ant kušetės ir prašydamas, kad jis pasakotų viską, kas jam šauna į galvą.

 Topografinis psichikos modelis

S. Freudas naudojo topografinį asmenybės organizacijos modelį, pagal kurį psichiką galima suskirstyti į 3 dalis:

  • SÄ…monÄ— – tai visi psichiniai procesai (pojūčiai, jausmai, mintys, sÄ…vokiniai, fantazijos), kurie vyksta tam tikru momentu ir kuriuos mes suvokiame.
  • PrieÅ¡sÄ…monÄ—, arba praeinama atmintis, – tai patyrimas, kuris tam tikru momentu nÄ—ra suvokiamas, bet gali patekti į sÄ…monÄ™ spontaniÅ¡kai arba minimaliomis pastangomis. Tai lyg tarpininkas tarp sÄ…monÄ—s ir pasÄ…monÄ—s.
  • PasÄ…monÄ— – primityvių instinktų, emocijų ir prisiminimų visuma, kurie yra nepriimtini sÄ…monei, todÄ—l yra iÅ¡stumti. ÄŒia glÅ«di daugelio mÅ«sų veiksmų ir iÅ¡gyvenimų motyvai, nesutaikomos kovos tarp įgimtų jÄ—gų bei proto ir sąžinÄ—s Å¡aknys. PasÄ…moninÄ— medžiaga gali reikÅ¡tis užmaskuota, simboline forma sapnuose, fantazijose ar žaidimuose.

 Struktūrinis modelis

Freudas įvedė tris naujas struktūras: id, ego ir superego. Jo teigimu į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.

  • Id yra seniausias ir visiÅ¡kai nesÄ…moningas asmenybÄ—s aspektas, tiesiogiai susijÄ™s su biologine prigimtimi. Tai primityvÅ«s įgimti instinktai, suteikiantys mÅ«sų elgsenai energijos. Id veikia pagal malonumo principÄ…, nepaisydamas aplinkos ar saugumo sÄ…lygų.
  • Ego yra asmenybÄ—s aspektas, kuris yra arčiausiai to, kÄ… žmogus laiko savo savastimi. Ego atsakingas už sprendimų priÄ—mimÄ…, jis stengiasi patenkinti id poreikius, suderindamas juos su pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais. Veikia pagal realybÄ—s principÄ…, kurio tikslas yra iÅ¡saugoti organizmÄ…, atidedant instinktų patenkinimÄ… iki to momento, kai bus rasta galimybÄ— juos patenkinti. Ego  kaip ir superego didelÄ— dalis yra pasÄ…moninga.
  • Superego yra visuomenÄ—s reikalavimus atstovaujantis asmenybÄ—s aspektas. Tai internalizuotos tradicinÄ—s vertybÄ—s, idealai, kuriuos vaikui perduoda tÄ—vai. PagrindinÄ— superego užduotis – įvertinti vieno ar kito reiÅ¡kinio teisingumÄ…, remiantis moraliniais standartais.

 Psichodinaminė motyvacijos teorija

Freudas laikėsi psichinio determinizmo principo, pagal kuri joks psichinis įvykis nėra atsitiktinis, kiekvienas psichinis reiškinys yra priklausomas nuo visų kitų psichikos reiškinių ir procesų. Viskas , kas vyko anksčiau, nulemia tai, kas vyksta dabar, o tai savo ruoštu nulemia ateities įvykius.              

      Freudo asmenybės motyvacijos teoriją sudaro trys pagrindiniai postulatai:

  • MotyvacijÄ… lemia pasÄ…monÄ—.
  • PasÄ…monÄ—s turinį sudaro 2 instinktų grupÄ—s: eros  ir tanatos.
  • Egzistuoja cenzÅ«ra, kuri tam tikrÄ… patyrimÄ… laiko pasÄ…monÄ—je arba  iÅ¡ ten iÅ¡stumia.

Žmogus įsivaizduojamas kaip sudėtinga energetinė sistema, jos energijos šaltiniu laikomas kūno poreikių sukelta neurofiziologinių sujaudinimų būsena. Toji energija maitina visą psichinį aktyvumą: elgesio tikslas sumažinti nemalonią įtampą, sukeltą susikaupusios energijos. Energija gali transformuotis iš vienos būsenos į kitą, bet negali niekur išnykti. Tam, kad būtų pasiekta instinkto energijos iškrova, ji turi būti susieta su objektu. Instinktas turi kelias charakteristikas:

  • Å altinis – organizmo bÅ«sena, arba poreikis, kuris tÄ… bÅ«senÄ… sukelia ( alkis, troÅ¡kulys).
  • Tikslas – paÅ¡alinti arba sumažinti poreikio sukelta sujaudinimÄ…. PasiekÄ™s tikslÄ… žmogus patiria palaimos jausmÄ….
  • Objektas – bet kuris žmogus, daiktas ar kas nors kita, kas gali patenkinti instinktÄ….
  • Stimulas (įtampa) – energijos kiekis, bÅ«tinas patenkinti instinktui.

Tokiu būdu vidiniai poreikiai sužadina žmogaus aktyvų elgesį, o tų poreikių patenkinimas sumažina žmogaus aktyvumą ir organizmas grįžta į pusiausvyros būseną. Po to viskas kartojasi iš pradžių.

AsmenybÄ—s vystimasis

Vaikystės išgyvenimai turi labai didelę įtaką suaugusiojo asmenybės formavimuisi. Kiekvienas žmogus pereina psichoseksualinio vystimosi stadijas, kurios yra biologiškai determinuotos ir būdingos visiems žmonės. Tos stadijos yra:

  1. oralinÄ— stadija (iki18mÄ—n.)
  2. analinė stadija (18mėn – 3m.)
  3. falinÄ— stadija (3-6m.)
  4. latentinė stadija (6 – 12m.)
  5. genitalinÄ— stadija.

Kiekvienoje stadijoje vaikas gali patirti fiksaciją ir regresiją. Fiksacija – sustojimas ir užsilaikymas tam tikroje vystimosi stadijoje. Regresija – grįžimas į ankstesnę psichoseksualinio vystimosi stadiją.

Gynybos mechanizmai

Visi žmonės turi tokius gynybos mechanizmus:

  • IÅ¡stÅ«mimas. IÅ¡ sÄ…monÄ—s paÅ¡alinamos kankinančios mintys ir jausmai.
  • Projekcija. Negatyvios savo paties mintys, jausmai ir elgesys priskiriamos kitiems.
  • PerkÄ—limas. Neigiamų emocijų, kurioms nÄ—ra galimybÄ—s iÅ¡siveržti, nukreipimas kitur, dažnai į mažiau pavojingÄ… asmenį.
  • Racionalizacija. Iracionalų poelgių neteisingas paaiÅ¡kinimas, leidžiant pasiteisinti prieÅ¡ save ir kitus.
  • Reakcijos dariniai. PrieÅ¡ingas elgesys nei reikalauja id. Nepriimtinas id impulsas iÅ¡stumiamas, o jo vietoje sÄ…monÄ—je atsiranda visiÅ¡kai prieÅ¡ingas.
  • Regresija. Grįžimas prie vaikystÄ—je buvusio elgesio.
  • Sublimacija. Poreikio patenkinimas suteikiant jam socialiai priimtinÄ… formÄ….
  • Neigimas. Atsisakymas pripažinti, kad įvyko nemalonus įvykis.

Patologija

Pasak Freudo, neurozės yra vaikystėje patirtų traumų pasekmė. Šie nemalonūs patyrimai išstumiami į pasąmonę ir užmirštami, tačiau jie sukelia neurozinių simptomų atsiradimą. Neurozės atsiradimo priežastis yra vidinis konfliktas tarp id ir ego. Simptomai atsiranda tada kaip konfliktas sustiprėja ir pradeda veržtis į sąmonę. Seniau naudoti gynybos mechanizmai nebepadeda ir ego pradeda naudoti neurozinį simptomą – dalinį užmaskuotą pasąmoninio konflikto patenkinimą.

Ego turi daryti viską, kad būtų patenkinti id, superego ir išorinio pasaulio reikalavimai ir taip pasiektų pusiausvyrą asmenybėje. Jei ego nesugebės palaikyti pusiausvyros gali įvykti regresija į stadiją, kurioje buvo įvykusi fiksacija.

PsichoanalitinÄ— terapija

Psichoanalitinė terapija yra ilgai trunkantis asmenybės keitimo būdas. Ji trunka maždaug 3 – 5 metus, 3 – 5 sesijas per savaitę. Šios terapijos tikslas yra išspęsti neurozinį konfliktą t.y. atkleisti pasąmonės turinį ir integruoti jį į sąmonę tai giluminiai asmenybės pokyčiai, o ne atskirų elgesio detalių pakeitimas. Psichoanalize siekiama, kad žmogus patirtų įžvalgą. Patirti įžvalgą reiškia įsisąmoninti ir suprasti pasąmoninius veiksmus, mintis ir elgesį, kurie sukelia žmogui kančią. Kai pasąmoninės priežastys bus galutinai atskleistos ir suprastos, neurotinė gynyba ir simptomai išnyks.

 Atskleisti pasąmonės turinį Freudas naudojo:

  • Laisvųjų asociacijų metodas. Paciento yra praÅ¡oma atsipalaiduoti ir iÅ¡sakyti visas mintis ir prisiminimus kokie tik jam Å¡auna į galvÄ…, nepaisant kokios kvailos, nuobodžios ar keliančios pasipiktinimÄ… jos atrodo. Tokiu bÅ«du viena asociacija traukia paskui save kitÄ…, gyliau pasÄ…monÄ—je esančiÄ… asociacijÄ…. Taip palaipsniui į sÄ…monÄ™ iÅ¡kyla iÅ¡stumta informacija ir galima lengviau suprasti paciento neurozinius sutrikimus.
  • Sapnų analizÄ—. Sapnai yra mintys atskleidžiančios pasÄ…monÄ™, todÄ—l jiems skiriamas didelis dÄ—mÄ—sys. Per sapnus atskleisti pasÄ…moninius troÅ¡kimus yra sunku, nes jose esanti informacija yra simbolinÄ—s formos. Miegant žmogaus gynyba ilsisi ir simbolinÄ— medžiaga gali atsiskleisti, tačiau sapnÄ… kontroliuoja superego taip pat ir ego cenzÅ«ra nÄ—ra visiÅ¡kai iÅ¡jungta. Jei tikrieji id tikslai iÅ¡aiÅ¡kÄ—tų žmogus pabustų, nes jį pažadintų superego, todÄ—l id impulsai yra užmaskuoti. Kad bÅ«tų galima iÅ¡Å¡ifruoti sapnÄ… naudojamas laisvųjų asociacijų metodas. Sapnas padalijamas į atskiras dalis ir pacientas iÅ¡sako asociacijas apie jas kol sapno turinys iÅ¡plaukia į pavirÅ¡ių.
  • PasiprieÅ¡inimas. Paciento nesÄ…moningas prieÅ¡inimasis psichoterapijos procesui. Tai gali pasireikÅ¡ti įvairiai: lÄ—tu kalbÄ—jimu, didelių pauzių darymu, vengimu kalbÄ—ti apie svarbius dalykus, sakymu, kad jų mintys iÅ¡blanko, vÄ—lavimu, neatvykimu į seansÄ…, sapnų nebuvimu. PasiprieÅ¡inimas naudojamas tam, kad pacientas nepatirtų įžvalgos ir pasÄ…moninÄ— informacija nepatektų į sÄ…monÄ™. Terapeutas turi suvokti pasiprieÅ¡inimÄ… ir pademonstruoti pacientui, atskleisdamas pasiprieÅ¡inimo motyvus, interpretuoti pasiprieÅ¡inimÄ…, parodyti kokios emocinÄ—s traumos už jo slepiasi bei koks yra pasiprieÅ¡inimo tikslas.
  • PerkÄ—limas. PerkÄ—limas vyksta tada, kai pacientas reaguoja į terapeutÄ…, kaip į vaikystÄ—je buvusi svarbu asmeninį. Pacientas gali jausti tiek neigiamus, tiek teigiamus jausmus. Visas mintis ir fantazijas  į terapeutÄ… jis perkelia pasÄ…moningai. PerkÄ—limas gali pasireikÅ¡ti paminit psichoterapeuto drabužius, kabineto apstatymÄ…. Analitikas pastebÄ—jÄ™s perkÄ—limÄ… turi gerai įsisavinti kliento konfliktus ir skatinti perkÄ—limÄ… kol pacientas supras savo užslÄ—ptus jausmus, iÅ¡gyvenimus ir reakcijas į artimus žmones.
  • Emocinis perauklÄ—jimas. Terapija siekiama, kad pacientas suprastų savo mintis ir elgesį. Analitikas siekia parodyti pacientui, kad egzistuoja tam tikras reiÅ¡kinys ( pvz. perkÄ—limas). Å is reiÅ¡kinys yra interpretuojamas – norima, kad pasÄ…moningos mintys bÅ«tų įsisavintos. Toliau vyksta ilgas ir sunkus darbas, kad tai kas buvo suvokta, bÅ«tų panaudota keitimuisi.

 Naudota literatūra

  1. Andrikienė L., Laurinaitis E., Milašiūnas R.(2004). Psichoanalitinė psichoterapija. Vilnius: Vaistų žinios.
  2. Perminas A., Goštautas A., Endriulaitienė A.(2004).Asmenybė ir sveikata: Teorijų sąvadas, Kaunas, VDU leidykla.
  3. Trull T.J. (2005). Clinical psychology. Belmont, CA: Wadsworth/Thomson Learning.A

Comments are closed.