Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4

Trumpai apie humanistinę psichologiją.

Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius:
• Kiekvienas žmogus yra unikalus.
• Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Humanistinei psichologijai didžiausią įnašą davė ir daugiausiai įtakos turėjo du autoriai – Abraham Harold Maslow (1908-1970) ir Carl Ransom Rogers (1902-1987).

ABRAHAM MASLOW

A. Maslow savo teorijoje pateikė teorinį aiškinimą apie žmogaus psichinius sutrikimus ir apie jų kilmę, bet praktinio gydymo metodo neaprašė.
Jo teorija yra unikali tuom, kad jo priėjimas prie psichinių sutrikimų buvo kitoks nei buvo įprasta. A. Maslow teorija prieštaravo bihevioristinėms pažiūroms – siekė neigti eksperimentus su gyvuliukais, esą tokie bandymų rezultatai negali atspindėti žmogiškos prigimties, bei teigė, kad ligą apibrėžti galima tik tuomet, kai yra apibrėžta kas yra normalus sveikas žmogus (tai iš esmės prieštaravo S. Freudo psichoanalizės teorijos ištakoms).
Jo teorijoje yra pateikiama hierarchinė žmogaus motyvacijos piramidė, kurioje žmogaus poreikiai yra sugrupuoti į penkias pakopas.
1. Fiziologiniai poreikiai
2. Saugumo poreikiai
3. Priklausomybės poreikiai
4. Savigarbos poreikiai
5. Saviaktualizacijos poreikiai

TERAPIJA

Pagal A. Maslow teoriją psichiniai sutrikimai atsiranda, dėl taip vadinamų metaporeikių (augimo poreikiai) nepatenkinimo. Metapatologijų (psichinis sutrikimas pagal A. Maslow) simptomai susiję su vartotojišku gyvenimo stiliumi – tai nesugebėjimas mylėti, siekis gyventi tik šia diena, nesugebėjimas įžvelgti gyvenime ką nors vertinga, neetiškas elgesys.

Spekuliatyviai galima teigti, jog pagal šią teoriją, terapijos tikslai būtų orientuoti į žmogaus asmeninių poreikių įsisąmoninimą ir nukreipimą į metavertybes.

CARL ROGERS – Centruota į žmogų asmenybės teorija

Esminiai šią teoriją atspindintys teiginiai:
1. Žmogaus veikla nėra nulemta iracionalių veiksnių, jis gali siekti tikslo valingai ir aktyviai.
2. Jei tam nėra trukdžių, žmogus yra linkęs į pozityvumą – ieško vidinės harmonijos su savimi ir kitais.
3. Globaliai žmogus yra linkęs į nepriklausomybę, socialinę atsakomybę, kūrybiškumą ir brandumą.

Pagal C.Rogers psichinių sutrikimų kilmė yra susijusi su konfliktu esančiu tarp žmogaus išgyvenamos patirties (organizmas) ir Aš vaizdo, kurį žmogus labiausiai norėtų atitikti (Aš koncepcija) – esant neatitikimui tarp realybės ir siekiamybės atsiranda grėsmė ir nerimas, kurie, autoriaus manymu, ir yra pagrindinis psichinių sutrikimų šaltinis.

TERAPIJA

C. Rogers terapijoje laikomasi principo, kad žmogus pats nustato ir vykdo tuos pokyčius, kurie jam atrodo reikalingi, nes tik pats žmogus gali suvokti savo problemas ir jas išspręsti. Terapijos tikslas – pašalinti neatitikimus tarp žmogaus vidinių išgyvenimų ir jo Aš koncepcijos. Terapeutas tik sudaro sąlygas pokyčiams, bet klientas yra pats už juos atsakingas. Yra remiamasi į tai, jog žmogaus prigimtis ir taip iš esmės yra linkusi į tobulėjimą.
Du pagrindiniai terapeuto „įrankiai“ yra empatija ir besąlyginis pozityvus dėmesys klientui. Kitaip tariant sukūrimas saugios aplinkos žmogui, kad jis galėtų netrukdomas realizuotis.
Kad žmoguje įvyktų konstruktyvūs pokyčiai, reikalingos šešios terapinės sąlygos:
1. Terapija – ne gydymas ar diagnostika, bet gilus asmeninis kontaktas tarp dviejų žmonių.
2. Klientas turintis neatitikimų tarp Aš koncepcijos ir vidinių išgyvenimų yra pažeidžiamas ir jaučia nerimą (tai paskatina asmeninius pokyčius).
3. Terapeutas, kurio asmenybė yra harmoninga ir integruota.
4. Terapeuto besąlyginis pozityvus dėmesys klientui.
5. Empatija klientui.
6. Empatijos ir besąlyginio pozityvaus dėmesio perdavimas klientui.

Literatūra:

A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitienė – ASMENYBĖ IR SVEIKATA: TEORIJŲ SĄVADAS