Biologinis požiūris į psichikos sveikatą ir ligas

Aistė Pranckevičienė, 2008-10-02

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

  • Genetinis paveldimumas
  • Biocheminiai pokyčiai
  • StruktÅ«riniai pakitimai galvos smegenyse

Trumpai pakalbėkime apie kiekvieną iš jų.

Genetika. Kai apvaisinimo metu kiaušialąstė susilieja su spermatozoidu, susidaro zigota, kuri turi 46 chromosomas. Kiekvieną chromosomą sudaro tūkstančiai genų, kurie perduoda tėvų informaciją vaikui. Bendroji individo genetinė sandara, sudaryta iš paveldėtų genų yra vadinama genotipu. Individualaus genotipo neįmanoma stebėti, tai tarsi vidinė individo programa. Stebimos charakteristikos yra vadinamos fenotipu. Fenotipas formuojasi įgimtam genotipui sąveikaujant su aplinka. Taigi, nors genotipas yra nulemtas, tačiau jis nėra statiškas, atskiri genai gali įsijungti arba išsijungti. Daugelis klinikinių sindromų ir psichikos sutrikimų yra nulemti būtent fenotipo, o ne genotipo sutrikimų. Dauguma psichikos sutrikimų nėra pilnai paveldimi, jų pasireiškimui įtakos turi aplinkos sąlygos.

Yra keli pagrindiniai metodai, kuriais yra tyrinėjamas psichikos surikimų paveldimumas.

Å eimos metodas – stebimas ligos pasikartojimas Å¡eimos kartose, nes žinomas sutampantis genų skaičius. Pavyzdžiui, tÄ—vas ir vaikas turi 50% sutampančių genų. Toks tyrimas yra pradedamas nuo to, kad surenkama grupÄ— žmonių, kurie serga mus dominančia liga. Tuomet tiriami jų artimieji, bandant nustatyti, kiek iÅ¡ jų taip pat atitiktų mus dominančio sutrikimo kriterijus. Paveldimumas įrodomas, jei tikimybÄ— susirgti tarp artimųjų yra didesnÄ— nei bendrojoje populiacijoje. Pavyzdžiui, tiriant Å¡izofrenija sergančiųjų artimuosius, nustatyta, kad Å¡izofrenijos paplitimas tarp artimųjų yra apie 10%, tuo tarpu, kai bendrojoje populiacijoje tik 1%.

Dvynių metodas – tiriami monozigotiniai ir dizigotiniai dvyniai. Monozigotiniai dvyniai genetiÅ¡kai yra vienodi, dizigotiniai dvyniai turi 50% sutampančių genų. Surenkama grupÄ— dvynių, kurių vienas serga mus dominančia liga. Jei sergan ir antrasis dvynus, tai vadinama konkordiÅ¡kumu. Jei sutrikimas yra paveldimas, tai konkordiÅ¡kumas turÄ—tų bÅ«ti didesnÄ— monozigotiniams dvyniams.

Problema su šeimos ir dvynių studijomis yra ta, kad sunku pasakyti ar neadaptyvus elgesys yra išmoktas ar tikrai paveldėtas. Dėl šios priežasties naudojami tyrimo metodai, kuriais stengiamasi eliminuoti aplinkos įtaką.

Ä®vaikinimo metodas – tiriami vaikai, kurie augo atskirai nuo sutrikusių tÄ—vų. Jei vaikai vis tiek suserga, manoma, kad didesnÄ™ įtakÄ… čia turÄ—jo bÅ«tent paveldimumas.

Jungčių analizÄ— – tai sudÄ—tingų laboratorinis tyrimo metodas, kuriuo siekiama surasti specifinį genÄ… ar įvardinti genetinį komponentÄ…, atsakingÄ… už sutrikimÄ…. Pirmiausia atrenkamos Å¡eimos, kuriose sutrikimo koncentracija yra didelÄ— (pavyzdžiui serga vaikai, tÄ—vai ir seneliai). Tuomet paimami kraujo mÄ—giniai ir analizuojama genų struktÅ«ra. Jei paveldÄ—jimo veiksnys yra pilnai atskleidžiamas, jis vadinamas genetiniu markeriu. Pavyzdžiui, akių spalvÄ… lemia specifinis genas, esantis specifinÄ—je chromosomoje, specifinÄ—je vietoje. BÅ«tent tokios analizÄ—s bÅ«du Å¡iuo metu yra nustatyti specifiniai Alzhaimerio ligos genai.

Biocheminiai pokyčiai. Teorijos, kurios aiškina psichikos sutrikimus remiantis neuromediatoriais, teigia, kad sutrikimai atsiranda dėl tam tikrų neuromediatorių stygiaus ar  pertekliaus. Sutrikimas gali atsirasti dėl to, kad neurone sutrinka neuromediatorių gamyba, jų absorbcija sinaptiniame plyšyje ar receptoriai, kurie turėtų reaguoti į neuromediatorius. Su psichopatologija siejamos kelios neuromediatorinės sistemos:noradrenerginė, seratonerginė, dopaminerginė, gabanerginė ir kt. Plačiau apie šių sistemų veiklą bus dėstoma neuropsichologijos paskaitose.

Struktūriniai pakitimai galvos smegenyse. Nors yra daug bandymų susieti psichikos sveikatos problemas su tam tikrais pakitimais galvos smegenyse, daugelis psichikos procesų realiai yra susiję ne su viena specifine smegenų sritimi, o yra kompleksinės smegenų veiklos rezultatas. Todėl net rimti galvos smegenų pažeidimai kartais sukelia tik motorinius ar sensorinius sutrikimus, bet palyginti mažai paveikia psichikos funkcijas. Šiuo metu vis daugėja žinių kaip atskiros smegenų sritys funkcionuoja ir bendradarbiauja psichikos procese. Šios žinios padeda geriau suprasti tiek pačių sutrikimų priežastis, tiksliau diagnozuoti pakitimą ir jį gydyti. Dėl to neuropsichologijos pagrindai yra svarbūs ir klinikiniam psichologui.

Biologinis požiūris į gydymą

Biologinis požiūris į gydymą remiasi prielaida, kad psichikos sutrikimus galima gydyti veikiant kūno funkcijas. Vaistų veikimas dažniausiai yra nukreiptas būtent į neuromediatorinių sistemų veiklos subalansavimą. Kaip vieną didžiausių šio požiūrio privalumų galima nurodyti tikrai didelį jo empirinį pagrįstumą. Pasaulyje visą laiką atliekami vaistų tyrimai, tikrinamas jų efektyvumas, veikimo principai, šalutiniai poveikiai. Tačiau vis dar nepavyksta iki galo atsakyti, kas lemia vieną ar kitą sutrikimą. Realus vaistų veikimo mechanizmas dažniausiai yra tik numanomas. Didelę įtaką vaisto veikimui turi ne tik realus jo poveikis, bet ir jį vartojančio asmens įsitikinimai, t.y. placebo efektas. Biologinis požiūris taip skatina redukcionizmą, t.y. į tikrai sudėtingas psichologines problemas žvelgiama tik iš biologinės pusės. Toks požiūris yra ribotas, nes žmogus yra daugiau nei atskirų kūno sistemų rinkinys.

Davey (2008) nurodo, kad medicinis požiūris į ligą gali turėti neigiamas psichologines pasekmes sergančiam žmogui, nes mažina kontrolės jausmą (mano būsena priklauso ne nuo manęs, o nuo kažkokų paslaptingų procesų mano smegenyse), skatina jaustis auka (tai mane tiesiog ištiko), mažina optmizmą. Diagnozė ir vaistų vartojimas dažnai sukelia ir neigiamas aplinkinių reakcijas ir atstūmimą.

Visgi klinikiniam psichologui klaidinga būtų nekreipti dėmesio ir atsiriboti nuo biologinio požiūrio į psichikos ligas. Iš esmės biologinis ir psichologinis požiūris vienas kitam neprieštarauja ir gali sėkmingai vienas kitą papildyti. Biologinės žinios yra svarbios bendradarbiaujant su gydytojais, o taip pat padedant pacientams suprasti savo ligą ir paskirtą gydymą.

Parengta pagal:

  • Davey, G. (2008). Psychopathology: Research, Assessment, and Treatment in Clinical Psychology. BPS Blackell.
  • Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. (2004). Abnormal psychology (9th  edt.) Wiley.

Comments are closed.