Ar verta pasirinkti vienintelÄ™ paradigmÄ…?

Aistė Pranckevičienė, 2008-10-02

Å io skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiÅ«rius į ligÄ… ir sveikatÄ…. Buvo pakalbÄ—ta apie psichologines teorijas – humanizmÄ…, egzistencializmÄ…, psichoanalizÄ™ ir t.t., ir apie biologinį požiÅ«rį į ligÄ…. Taigi natÅ«raliai kyla klausimas, kuris požiÅ«ris yra teisingiausias? Man asmeniÅ¡kai atrodo, kad per daug prisiriÅ¡ti prie vieno požiÅ«rio yra nenaudinga dÄ—l dviejų priežasčių:

  • Taip iÅ¡ anksto priimamas sprendimas, kokia informacija bus renkama, ir kaip ji bus interpretuojama. Pavyzdžiui, jei aÅ¡ laikau save psichoanalitiku, aÅ¡ daug dÄ—mesio skrisiu ankstyvosios asmens patirties analizei. Tai gali bÅ«ti naudinga ir reikalinga, tačiau taip pat aÅ¡ rizikuoju pražiÅ«rÄ—ti kitÄ… informacijÄ…, kuri padÄ—tų man suprasti ir paaiÅ¡kinti asmens sunkumų priežastis.
  • SutrikÄ™s elgesys iÅ¡ principo yra per daug sudÄ—tingas, kad jį galÄ—tų paaiÅ¡kinti viena teorija. NagrinÄ—jant realius atvejus dažnai reikia pripažinti, kad sutrikÄ™s elgesys turi ar gali turÄ—ti daugelį priežasčių. Pavyzdžiui, probleminis vaiko elgesys gali bÅ«ti susijÄ™s su santykiais Å¡eimoje, su ankstyvÄ…ja patirtimi, su paveldÄ—tu polinkiu ir t.t. Taigi, kuo daugiau mes žinom, ir kuo atviresni esame patirčiai, tuo daugiau Å¡ansų mes turime teisingai suprasti žmogų.

Šiuo metu vystosi naujos teorijos, kurios siekia integruoti biologinius, psichologinius ir aplinkos faktorius, aiškinat, kodėl žmonės suserga psichikos ligomis. Viena tokių yra streso-diatezės teorija. 

Diatezė yra polinkis ligai atsirasti. Diatezė gali būti genetinė, t.y. nulemta, arba įgyta (pavyzdžiui, gimdymo traumos, mamos ligos nėštumo metu, kurios gali pažeisti kūdikio nervų sistemą ir padidinti psichikos sutrikimų tikimybę. Diatezė taip pat gali būti psichologinė. Pavyzdžiui dėl netinkamos vaiko ankstyvosios patirties sutrinka jo asmenybės raida. Diatezė gali būti ir sociokultūrinė. Pavyzdžiui, merginos, kurios iš prigimties yra apkūnesnės, patiria žymiai didesnį visuomenės spaudimą ir per tai įgyja didesnę riziką valgymo sutrikimams.

Diatezė padina tikimybę sutrikimui atsirasti, bet negarantuoja, kad sutrikimas tikrai išsivystys. Sutrikimas prasideda, kai jį paskatina  nepalanki ar stresogeninė aplinka ar įvykiai, t.y. stresas.

Šios teorijos esmė yra ta, kad svarbi yra tiek diatezė, tiek aplinka. Tai yra, žmogus, neturintis polinkio susirgti, yra žymiai atsparesnis negatyviems gyvenimo įvykiams, ir atvirkščiai, sudarant geras sąlygas, galima išvengti daugelio psichikos sutrikimų, nes jie tiesiog nebūtų išprovokuojami. Ši teorija pagrindžia prevencinio ir edukacinio darbo klinikinėje psichologijoje svarbą.

Comments are closed.