Nuotaikos sutrikimai
AistÄ— PranckeviÄienÄ—, 2008-10-06Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika:
- Depresija (su nerimu arba be jo);
- Pakilumas;
Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairÅ«s nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynÄ™, todÄ—l tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plaÄiau susipažinsime su dviem kraÅ¡tutiniais nuotaikos sutrikimais – depresija ir manija. Â
Depresija
Sąvoka depresija apima įvairias būsenas, kurios gali skirtis tiek savo sunkumu, tiek trukme. Galima išskirti tris pagrindines depresijos sampratas:
- Depresija yra liūdna nuotaika, kuri gali būti santykinai reaktyvi.
- Depresijos yra psichikos būsena, kuri yra santykinai stabili, ir kuriai yra būdingos specifinės emocinės, motyvacinės, fizinės, kognityvinės ir elgesinės charakteristikos.
- Depresija yra psichikos sutrikimas, tai yra tokia psichikos būsena, kurios komponentai ir jų intensyvumas atitinka bendrai priimtus klinikinius kriterijus.
Pagrindiniai depresijos požymiai TLK-10 ligų klasifikacijoje yra: liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas. Kiti įprasti požymiai: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, kaltės ir bevertiškumo idėjos, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, savęs žalojimo ar savižudybės idėjos ar veiksmai, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas. Netipiški depresijos požymiai gali būti nerimas, motorinė ažitacija ar slopinimas, irzlumas, gausus alkoholio vartojimas, histrioninis elgesys, fobiniai ar obsesiniai simptomai, hipochondrinis susirūpinimas, emocinio reagavimo į malonias situacijas stoka, libido mažėjimas.
Pagal sunkumą depresija skirstoma į sunkios, vidutinės ir lengvos depresijos epizodus. Nepriklausomai nuo epizodo sunkumo, kad būtų diagnozuotas sutrikimas, depresijos požymiai turėtų būti mažiausiai dvi savaites.
Depresijos epidemiologija. Lietuvoje depresija suserga 2,3-4,4% vyrų ir 4,9-8,7% moterų, o tikimybÄ— susirgti depresija Å¡eÅ¡ių mÄ—nesių laikotarpyje yra 1,3-2,2% vyrams ir 3,0-4,6% moterims (Žilinskas ir kt. 1999). Viena iÅ¡ didžiausių problemų su depresija yra ne vien tai, kad ji yra paplitusi, bet ir tai, kad ji linkusi kartotis. PasikartojanÄius depresijos epizodus patiria daugiau nei 80% sirgusių depresija suaugusiųjų ir Å¡is rodiklis ima artÄ—ti prie 100%, jei priskaiÄiuojami lengvesni ir subklinikiniai depresijos epizodai (Hammen, 2003). Apie 15% serganÄiųjų depresija nusižudo (Hammen, 2003), apie 56% bando žudytis.
Tyrimai rodo aukÅ¡tÄ… depresijos komorbidiÅ¡kumÄ… su kitais psichikos sutrikimais. Pvz.: Melartin ir kt. (2002) tyrime lydintys psichikos sutrikimai buvo bÅ«dingi 79% depresija serganÄių tiriamųjų. Dažniausiai buvo diagnozuojami lydintys nerimo sutrikimai – 57%, asmenybÄ—s sutrikimai- 44% bei probleminis alkoholio vartojimas – 25%. Sergantys depresija taip pat iÅ¡sako daugiau somatinių skundų. Depresija sergantys asmenys 30-50% daugiau naudoja ir kitas medicinos paslaugas (McIntyre, O‘Donovan, 2004).
Depresija yra susijusi su žymiu gyvenimo kokybÄ—s blogÄ—jimu. 60-80% depresijos pasekmių yra ne medicininÄ—s – prarastas ar sumažėjÄ™s darbingumas, produktyvumas. Pvz.: Didžiojoje Britanijoje iÅ¡laidos susijusios su depresija sudaro 15.46 milijardų svarų, iÅ¡ jų tik 696 milijonai iÅ¡leisti gydymui (European Commision, 2004). Depresija reikÅ¡mingai veikia Å¡eimos gyvenimÄ…: daugÄ—ja problemų tarpasmeniniuose santykiuose, depresija serganÄiųjų vaikai patiria daugiau psichosocialinių problemų. Depresija sergantys asmenys patiria daugiau fizinÄ—s sveikatos problemų, didÄ—ja mirtingumas (pvz.: nuo Å¡irdies ir kraujagyslių ligų), stigmatizacija, nusikalstamumo ir valkatavimo rizika.
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai. DepresijÄ… lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sÄ…veika. Biologiniai veiksniai nulemia polinkį depresijai, taÄiau konkretaus epizodo pradžiÄ… dažniausiai įtakoja neigiami gyvenimo įvykiai.
Prie biologinių depresijos priežasÄių nurodoma paveldimumo reikÅ¡mÄ— bei lytinių hormonų įtaka. IdentiÅ¡kas dvynys turi 54% tikimybÄ™ susirgti depresija, jei serga kitas dvynys. NeidentiÅ¡ki dvyniai – 19%, t.y. tik Å¡iek tiek daugiau nei bendroji populiacija. Su lytimi susijÄ™ faktoriai gali bÅ«ti:
- PrieÅ¡menstruacinis nuotaikos sutrikimas – kai kurios moterys patiria gana žymius nuotaikos svyravimus menstruacinio ciklo metu. Teigiam, kad Å¡ios moterys turi didesnÄ™ rizikÄ… susirgti ir derpesija.
- Nėštumas ir pogimdyvinis laikotarpis. Nėštumo metu apie 70% moterų patiria depresijos simptomus, 10-16% moterų depresijos simptomai būna labai stiprūs. 10-16% moterų depresija išsivysto po gimdymo.
- MenopauzÄ—. Manoma, kad menopauzÄ— yra susijusi su didesne depresijos rizika.
PožiÅ«ris, kad depresija susijusi su lytiniais hormonais yra gana smarkiai kritikuojamas, nes dažnai moterys, kurios suserga depresija nÄ—Å¡tumo ar menopauzÄ—s metu, yra patyrusios sunkesnių ar lengvesnių depresijos epizodų ir anksÄiau. TaigineaiÅ¡ku, kiek Å¡ios sÄ…sajos yra stiprios.
Depresijai atsirasti dažnai svarbūs ir socialiniai veiksniai, tokie kaip:
- Žemas socialinis statusas. Pavyzdžiui, depresija dažniau serga moterys, kurios nedirba už šeimos ribų.
- VieniÅ¡umas ir socialinio palaikymo stoka. VieniÅ¡os motinos, nepriklausomai nuo to ar jos yra iÅ¡siskyrusios, ar niekada nebuvo iÅ¡tekÄ—jusios, turi tris kartus didesnÄ™ tikimybÄ™ susirgti depresija nei iÅ¡tekÄ—jusios motinos. Tuo tarpu vedÄ™ vyrai depresija serga reÄiau.
- Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas.
Depresija sergantys žmonÄ—s dažniausiai patys prisideda prie santykių bloginimo. DÄ—l neverbalinių signalų, tokių kaip lÄ—ta kalba, ilgos tylos pauzÄ—s, abejonÄ—s, bloga nuotaika, akių kontakto stoka, liÅ«dna mimika, su jais sunku bendrauti. DÄ—l perdÄ—ta poreikio gauti palaikymÄ… (nepasitikÄ—jimas kitų iÅ¡sakomais jausmais, siekis patvirtinti neigiamÄ… savÄ™s vaizdÄ…), jie artimiesiems įkyri dÄ—mesio poreikiu ir abejonÄ—mis. DÄ—l depresijos dalis serganÄiųjų vengia bendravimo ar apsunkina jį bloga emocijų ar elgesio kontrole. DÄ—l Å¡ių elgesio charakteristikų ir depresija serganÄiųjų konsultavimas yra sudÄ—tingas.
Depresijos gydymo metodai
Depresijos gydymas tiek gydant psichoterapija, tiek medikamentais, literatūroje tradiciškai skirstomas į tris fazes:
- Ūmi fazÄ— (acute) paprastai trunka iki 6 – 8 savaiÄių. Jos metu siekiama stabilizuoti depresijos simptomus ir gauti gydymo atsakÄ…. Gydymo atsaku laikoma bÅ«sena, kai depresijos požymių intensyvumas sumažėja 50% nuo pradinio intensyvumo.
- Tęstinė fazė (continuation) prasideda tada, kai pasiekiama simptomų stabilizacija ir tęsiasi iki tol, kol pasiekiama visiška remisija. Vieno epizodo gydymas gali trukti 6-12 mėnesių.
- Palaikomoji fazÄ— (maintenance) prasideda depresijos epizodui pasibaigus. Å ios fazÄ—s tikslas – pasikartojanÄių epizodų prevencija.
Depresija dažniausiai gydoma antidepresantais. Daugelio antidepresantų veikimas yra kompleksiškas ir tik iš dalies žinomas. Manoma, kad nuotaikos ir kitų vegetacinių funkcijų, susijusių su depresija , reguliavime dalyvauja neurotransmiteriai, tokie kaip norepinefrinas, seratoninas, dopaminas ir kiti. Depresijų metu gali sutrikti neurotransmiterių sintezė, jų išsiskyrimas iš neuronų, padidėti fermentinis aktyvumas ar pagreitėti neurotransmiterių inaktyvavimas. Yra manoma, kad nei viena iš antidepresantų klasių neturi aiškių privalumų prieš kitas klases, todėl konkretaus vaisto pasirikimas priklauso nuo individualios ir šeimos gydymo istorijos, šalutinių poveikių, perdozavimo rizikos ir kaštų.
Gydymo vaistais efektyvumas dažniausiai vertinamas lyginat su placebo rezultatais. Ūmios fazÄ—s metu apie 50% depresija serganÄių žmonių depresijos požymiai reikÅ¡mingai reaguoja į gydymÄ…, apie 30% žmonių teigiami pokyÄiai bÅ«na ir placebo grupÄ—je. Kai depresija yra sunki, atsakas į medikamentinį gydymÄ… yra mažesnis, taip pat mažiau žmonių patiria spontaninį pagerÄ—jimÄ… vartodami placebÄ….
YpaÄ sunkių ir gydymui rezistentiÅ¡kų depresijų atvejais yra taikoma elektrotraukulinÄ— terapija. Naudojant specialiÄ… aparatÅ«rÄ… per paciento smegenis perleidžiama nuo 70 iki 130 voltų elektros srovÄ—. Pacientui duodami trumpai veikiantys analgetikai, kad Å¡i procedÅ«ra nebÅ«tų nemaloni. Veikimo mechanizmas nÄ—ra žinomas. Manoma, kad elektros iÅ¡krova sumažina metabolinį aktyvumÄ… ir kraujo apykaitÄ…, tokiu bÅ«du sukeldama neįprastÄ… smegenų aktyvumÄ…. Å alutiniai reiÅ¡kiniai: pasimetimas, atminties sutrikimai.
Psichologinių ir socialinių intervencijos priemonių efektyvumas yra nagrinėtas žymiai mažiau nei vaistų. Tarp santykinai naujausių psichoterapijos metodų, kurių efektyvumas pagrįstas moksliškai yra nurodomos tarpasmeninė bei kognityvinė-elgesio psichoterapijos.
Å iuo metu Europoje gana daug dÄ—mesio skiriama depresijos prevencijai. PagrindinÄ—s prevencijos kryptys yra apibrėžtos ES dokumente “Actions against depression: improving mental health and well-being by combating the adverse health, social and economic consequences of depression”, 2004. Norint iÅ¡vengti depresijos neužtenka orientuotis vien į atskirÄ… žmogų, poveikis turÄ—tų bÅ«ti sistemiÅ¡kas ir apimti įvairius lygmenis:
- Populiacijos lygmuo: požiÅ«rio į serganÄius žmones keitimas, stigmatizacijos mažinimas – informavimo kampanijos.
- Sveikatos priežiūros paslaugos: taikomų diagnostinių ir gydymo metodų efektyvumo tikrinimas tyrimais ir meta-analizėmis, personalo mokymas, konsultavimas ir palaikymas.
- Kitos paslaugos ir įstaigos: ankstyvoji intervencija vaikystėje, prevencinės programos mokyklose (narkotinių medžiagų vartojimo, savižudybių, elgesio problemų), prevencinis darbas darbo vietose ir grąžinimas į darbą, prevencinis darbas su senais žmonėmis.
- Individuali pagalba asmeniui ir šeimai: savipagalbos, gyvenimo įgūdžių ugdymas, savęs vertinimo didinimas.
Siekiant kažką pakeisti, reikia nepamiršti, kad dėmesys depresijai yra integrali pozityviosios psichikos sveikatos strategijos dalis. Kuo daugiau kalbėsime apie sveikatą, pozityviuosius psichikos sveikatos veiksnius, tuo daugiau prisidėsime ir prie to, kad žmonės, kurie turi nuotaikos problemų ateitų pagalbos, suprastų savo sunkumus. Švietėjiška veikla padeda visuomenei geriau suprasti tiek sutrikimą, tiek sveikatą. Tai mažina atstūmimą, stigmatizacija ir atskirtį. Tuo tarpu stigma ir ignoravimas mažina norą investuoti į psichikos sveikatos strategijas, todėl tai svarbi prevencinio darbo sritis. Kuo daugiau žmonių, įstaigų norės bendradarbiauti, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Dialogas ir partnerystė tarp suinteresuotų šalių yra naudingi vystant nacionalines/regionines psichikos sveikatos skatinimo strategijas. Strategijos turi apimti įvairius sektorius ir skirtingus amžiaus tarpsnius. Svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir dalinimasis patirtimi.
Manija
Manija, tai liguistai pakili nuotaika. Pagal TLK-10 manija nustatoma, jei nuotaika pakili neatsižvelgiant į aplinkybes ir stebimas energijos padidėjimas, dėl kurio atsiranda hiperaktyvumas, kalbos skubumas, sumažėjęs miego poreikis. Kiti požymiai: sunku koncentruoti dėmesį, padidėjęs savęs vertinimas, optimizmas, pervertinimo idėjos, sumažėjęs socialinių normų jutimas. Gali būti jutimų sutrikimų, asmuo gali imtis keistų planų, tapti agresyvus, dirglus. Manija diagnozuojama, jei sutrikimai ryškūs bent savaitę, sutrinka įprastas darbingumas ir socialinis aktyvumas.
Kai manijos ir depresijos epizodai keiÄia vienas kitÄ…, tai vadinama bipoliniu sutrikimu. Epizodai gali keisti vienas kitÄ… arba tarp jų gali bÅ«ti normalios nuotaikos periodai. NežymÅ«s nuotaikos svyravimai, nesukeliantys ryÅ¡kių psichosocialinių problemų yra vadinami ciklotimija.
Manijos epidemiologija. Manija yra žymiai retesnis sutrikimas nei depresija. BÅ«dingas 1% populiacijos. Prasideda apie 20-uosius metus. Vienodai bÅ«dingas tiek vyrams, tiek moterims. Kaip ir depresija linkusi kartotis. 50% serganÄiųjų gyvenimo bÄ—gyje patiria 4 ir daugiau epizodus.
ManijÄ… aiÅ¡kinanÄios teorijos. BiologinÄ—: stebimas didesnis paveldimumas. Suserga 70% identiÅ¡kų dvynių ir 25% neidentiÅ¡kų dvynių. Manija serganÄiųjų artimieji bendrai turi didesnÄ™ tikimybÄ™ sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais. PsichologinÄ—s teroijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogÄ… psichologinÄ™ bÅ«senÄ…, t.y. depresijÄ…. Remiantis socialiniu požiÅ«riu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinÄ—s situacijos.
Manijos gydymas. Manija sergantiems žmonÄ—ms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai. Maždaug 80% liÄio karbonatas, kuris yra veiksmingas tiek depresijos, tiek manijos metu. TaÄiau litis gali turÄ—ti labai sunkius ir net mirtinus Å¡alutinius poveikius. Jei Å¡io elemento koncentracija kraujyje virÅ¡ija leistinÄ… normÄ…, gali prasidÄ—ti apsinuodijimas. Požymiai: tremoras, sutrikusi rega, pykinimas, sutrikÄ™s Å¡irdies ritmas, Å¡irdies smÅ«gis, koma ir kt. TodÄ—l vartojant bÅ«tina reguliari gydytojo priežiÅ«ra.
Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinÄ—, struktÅ«ruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinÄ—-elgesio terapija, kuri yra aiÅ¡kiai nukreipta į tam tikras, konkreÄias elgesio sritis. Asmuo gali bÅ«ti mokomas problemų sprendimo įgÅ«džių. Manoma, kad tai gali padÄ—ti iÅ¡vengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu serganÄiuosius mokyti apie sutrikimo eigÄ…. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiÅ«ros specialistais, ypaÄ vaistų vartojimo stabilumo. Teikiant pagalbÄ… taip pat dirbama ir su Å¡eimomis. Siekiama, kad Å¡eima žinotų apie kliento bÅ«senÄ…, jÄ… suprastų ir priimtų.
Parengta pagal:
- European Commission. Green Paper: Improving the mental health of the population: Towards a strategy on mental health for the European Union. European Communities 2005.
- Hammen G. Mood disorders. / Handbook of Psychology, Vol. 8. Clinical Psychology. Stricker G, Widiger TA (eds.) 2003, Wiley: 2003. 93-118p.
- Hollon SD, Thase ME, Markowitz JC. Treatment and prevention of depression. Psychological Science in the Public Interest, 2002; 3 (2): 39-77.
- Judd LL, Paulus MP, Wells KB, Rapaport MH. Socioeconomic burden of subsyndromal depressive symptoms and major depression in a sample of the general population. American Journal of Psychiatry 1996; 153: 1411-1417.
- McIntyre RS, O’Donovan C. The human cost of not achieving full remission in depression. Canadian Journal of Psychiatry 2004; 49 [Suppl 1]: 10S-16S.
- TLK-10 Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas: Medicina, 1997.
- Žilinskas M., Valius L., Daubaras G. Depresija ir nerimas/ Ligų profilaktika ir gydymas pirminėje sveikatos priežiūroje. Kauno medicinos universitetas, 1999: 37-47.
Nov
11
NorÄ—Äiau daugiau suzinotji apie nuotaikos stabilizatorius. Daugiausia vientik interne randu informacios apie Valoproatine rugÅ¡tį(Depakine). Noreciau suzino ir apie kitus normotimikus pvz Karbamazepinas, Lamotriginas… o kaip tas vaistas “Litis” PraÅ¡au atsakyt. ar egzistuoja sie vaistai kutios isvardinau apskritai toj Lietuvoj????
Nov
11
Šį tinklapį raÅ¡o psichologai, kurie vaistų neskiria ir žino tik paÄius bendriausius jų veikimo principus, kad geriau galÄ—tų suprasti juos vartojanÄius žmones ir susiÅ¡nekÄ—ti su vaistus skirianÄiais gydytojais. Taigi atsakyti į jÅ«sų klausimÄ… negaliu. Apie vaistus visada geriausia kalbÄ—tis su gydanÄiu gydytoju. Kuo daugiau paciento abejonių, rÅ«pesÄių, nusiskundimų gydytojas žino, tuo lengviau jam parinkti tinkamÄ… vaistÄ….
Jan
05
Sveiki,
Artimas man zmogus parode labai aiskius manijos simptomus…Nepargistai pakili nuotaika, mazai miega, tapo labai agresyvi savo artimiems ir elgiasi labai neapgalvotai.
Kai buvo nuvezta pas daktara, gydymo atsisake, nors buvo patarta atsigulti i ligonine.
Kaip jus patartumet elgtis tokioje situacijoje, jei savanoriskai gydytis nenori ir nepripazista jokiu problemu o per jega i ligonine kiek as zinau neims.
Is anksto dekoju uz patarima
Natasha