Elgesio-kognityvinÄ— terapija ir emociniai sutrikimai

GiedrÄ— IÅ¡ganaitytÄ—, 2008-10-15

GiedrÄ— IÅ¡ganaitytÄ—

Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.

Pagal kognityvinę terapiją individo sunkumai daugiausia kyla iš tam tikrų tikrovės iškraipymų, susijusių su klaidingomis prielaidomis ir nuostatomis. Šios klaidingos nuostatos nulemtos nekokybiško išmokimo asmens kognityvinėje raidoje. Nepaisant jų kilmės, gana nesunku nusakyti gydymo formulę – terapeutas padeda pacientui atskleisti iškraipymus savo mąstyme ir išmokti alternatyvių būdų savo patirčiai išreikšti.

Kognityvinis požiūris emocinių sutrikimų sampratą ir gydymą priartina prie paciento kasdienio gyvenimo patirties. Šis požiūris yra pacientui prasmingas, nes jis tam tikra prasme susijęs su ankstesne paciento mokymosi patirtimi ir gali didinti pasitikėjimą savo gebėjimu išmokti, efektyviai įveikti turimas klaidingas nuostatas, sukeliančias skausmingų simptomų. Be to, emocinius sunkumus pertkeldamas į kasdienio patyrimo sritį ir pritaikydamas įprastus problemų sprendimų būdus, terapeutas gali iš karto užmegsti ryšį su pacientu.

Stimulas  —– emocijos (sÄ…lygojimo modelis)

Stimulas —— sÄ…moninga prasmÄ———–emocija (kognityvinis modelis)

MINČIŲ TURINYS SERGANT NEUROZĖMIS

  • Depresija  – asmeninÄ—s srities nuvertinimas
  • Hipomanija – perdÄ—tas asmeninÄ—s srities vertinimas
  • Nerimo neurozÄ— – pavojus asmeninei sričiai
  • Fobija – pavojus susijÄ™s su specifinÄ—mis vengtinomis situacijomis
  • Paranoja – neteisÄ—tas įsiveržimas į asmeninÄ™ sritį
  • Isterija – idÄ—ja apie motorikos arba sensorikos nenormalumÄ…
  • Ä®kyrumai – įspÄ—jimai arba abejonÄ—s
  • Kompulsija – nurodymai sau atlikti specifinį veiksmÄ…, kad atremtum pavojų

Jei esame susipažinę su depresiškų pacientų požiūriais,  elgesys padeda įgauti prasmę. Įsijausdami į pacientą ir tapatindamiesi su juo galime suprasti tą prasmę, kurią jis priskiria savo patyrimui. Tada atsižvelgdami į jo požiūrį, galime pasiūlyti jam įtikinamų paaiškinimų. Depresyvus mąstymas gali stebinti mus iracionalumu tačiau jis turi prasmę paciento sąvokų sistemoje. Taigi, psichloginius sunkumus galima įveikti lavinant gebėjimą įžvelgti skirtumus, taisyti klaidas ir ugdantis geriau prisitaikyti padedančias nuostatas. Kognityvinis psichoterapeutas skatina pacientą taikyti tuos pačius sunkumų sprendimų būdus, kuriuos jis taikė visą gyvenimą, taisydamas mąstymo klaidas. Paciento sunkumai kyla iš tam tikrų tikrovės iškraipymų,  dėl klaidingų prielaidų ir netikslaus suvokimo. Emociniai sutrikimai gali būti siejami su tam tikrais nesusipratimais kuriuos asmuo per savo gyvenimą patyrė daug kartų.

Depresiškų pacientų mintys sukasi apie reikšmingą netektį. Šią temą galima suformuluoti, kaip kognityvinė triadą – neigiamas Aš vaizdas, neigiama gyvenimo patirties interpretacija, nihilistinis požiūris į ateitį. Nepataisomas praradimo jausmas ir neigiami lūkesčiai sukelia tipiškas su depresija siejamas emocijas: liūdesį, nusivylimą ir apatiją. Pranyksta savaiminė konstruktyvi motyvacija. Hipomanijos arba manijos atveju paciento minčių turinys yra priešiškas depresiškoms mintims. Visus patyrimo faktus jis vertina labai pozityviai, nerealistiškai tikisi palankių savo pastangų rezultatų, pervertina savo sugebėjimus. Teigiami vertinimai sukelia pakilę nuotaiką.

Sergant derpresija pacienyto asmenybė tampa daug panašesnė į kitų serganičiųjų depresija asmenybes, nei į buvusiąją anksčiau. Jis mano, kad jam trūksta kokio nors dalyko arba savybės, kurią laiko būtina laimei.

Paciento liūdesys yra neišviangama  netekties jausmo, pesimizmo ir savikritikos pasekmė. Neviltis žluigdo motyvaciją: pacientas praranda vidinį stimulą imtis kokios nors konstruktyvios veiklos, nes tikisi tik neigiamų bet kurių veiksmų rezultatų. Toks pesimizmas galiausiai veda prie noro nusižudyti. Įvairios depresinės elgesio apraiškos pvz.: inertiškumas, greitas nuovargis, taip pat yra negatyvių kognicijų padarinys. Inertiškumas ir pasyvumas siejasi su spontaniškos motyvacijos praradimu. Greitas nuovargis kyla iš nuolatinio nesėkmės laukimo. Vegetaciniai depresijos požymiai – lytinio potraukuo, apetito praradimas, miego sutrikimai- yra fiziologiniai tam tikro psichologinio sutrikimo sergant derpresija palydovai. Fiziologiniai depresijos požymiai gali būti laikomi analogiškais vegetaciniams nerimo simptomams.

Nuolatinį būklės blogėjimą sergant depresija gali paaiškinti grįžtamojo ryšio modelis. Dėl neigiamų nuostatų pacientas savo blogą nuotaiką , netekties jausmą ir fizinius simptomus interpretuoja neigiamai. Jis daro išvadą  apie nepataisomus savo trūkumus, kuri sustiprina neigiamus lūkesčius ir neigiama Aš vaizdą. Dėl to pacientas dar labiau nuliūsta ir trokšta išvengti aplinkos „reikalavimų“. Taigi ydingas ratas užsidaro.

Kadangi ir pagrindinė psichologinė problema, ir psichologinis vaistas susijęs su  paciento mąstymu (arba pažinimu). Šią pagalbos rūšį vadiname kognityvine terapija. Plačiausia prasme kognityvinę terapiją sudaro visi metodai, kurie palengvina psichologinį stresą klaidingų sąvokų ir signalų sau koregavimo priemonėmis.

Asmens emocijas mes pasiekiame per jo kognicijas. Ištaisydami klaidingus įsitikinimus, galime nuslopinti arba pakeisti perdėtas, netinkamas emocines reakcijas. Intelektualinį metodą sudaro klaidingų įsivaizdavimų nustatymas, patikrinimas ir pakeitimas tinkamesnėmis sąvokomis. Patyriminis metodas suteikia pacientui patyrimo, kuris pats savaime yra tiek paveikus, kad pakeičia klaidingus įsitikinimus. Bendravimas su žmonėmis tam tikrose organizuotose situacijose padeda tikroviškiau suvokti kitus ir todėl pakeisti netinkamas neadaptyvias reakcijas jų atžvilgiu.  Susitikimų grupėse įgyjama tarpasmeninė patirtis kartais sugriauna neadaptyvias nuostatas, blokuojančias labai asmeniškų jausmų išreiškimą. Elgesio metodas skatina ugdytios tam tikras elgesio formas, kurios vėliau padeda pacientui pakleisti požiūrį į save ir realų pasaulį. Kognityvinės technikos labiausiai tinka žmonėms, kurie sugeba stebėti ir apmastyti savo mintis ir fantazijas.

Bendra terapinÄ— strategija.

Terapinių taktikų, kurias gali taikyti kognityvinės terapijos specialistas, yra tiek daug, kad, jei jis nunumato bendrosios atvejo startegijos, terapija gali virsti keista bandymų ir klaidų grandine. Principai, sudarantys kognityvinės terapijos schemą: tai minčių iškreipimo, įsakinėjimo ir priekaištų sau, darančių žmogų nelaimingą ir luošininčių jį, atskleidimas ir mėginimas padėti pacientui peržiūrėti tas taisykles, kurios nulemia šiuos klaidingus signalus sau. Kai kurie kognityvinės terapijos specialistų taikomi metodai yra panašūs į būdus, anksčiau pacientų sėkmingai taikytus problemoms spręsti. Terapeutas su pacientu sistemingiau nagrinėja psichologines problemas, kurių pastarasis neišstengė išspręst savarankiškai. Specifiniai veiksmai yra tikslus sunkumų srities apibrėžimas, trūkstamos informacijos surinkimas, ryšių tarp duomenų nustatymas ir apibendrinimų suformulavimas. Tada terapeutas padeda pacientui pačiam pakoreguoti savo patyrimo interpretavimo ir elgesio reguliavimo būdus.

Naudota literatūra:

  1. Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. Abnormal psychology (9th  edt.) Wiley: 2004.
  2. Beck, A.T. KognityvinÄ— terapija ir emociniai sutrikimai. Vilnius, 2005.

 

Comments are closed.