Depresija humanistiniu-egzistenciniu požiūriu
Simona BrazauskaitÄ—, 2008-10-14Depresijos kilmÄ—
Depresija apibÅ«dinama kaip liÅ«dna, prislÄ—gta asmens bÅ«sena, pasižyminti prislÄ—gta nuotaika, energijos stoka, žemu savÄ™s vertinimu, kaltÄ—s jausmais. Egzistencinio požiÅ«rio Å¡alininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmÄ—s praradimas. TuÅ¡Äias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Å i depresijos rūšis yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresijÄ… atrasdamas tokias prasmes, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos jo gyvenimui. Å ių prasmių asmuo negali bÅ«ti iÅ¡mokytas, jis jas turi atrasti ir iÅ¡gyventi pats.
Individo gyvenimas yra persmelktas prasmÄ—s. Victor E. Frankl tvirtina, kad prasmÄ— yra visur, ypaÄ kanÄioje. KanÄia, kuri transformuojama į prasmingÄ… patirtį, ne tik yra iÅ¡tveriama, bet ir nesukelia depresijos. Skausmas, mirtis ir kaltÄ— – visa tai gali sukelti depresijÄ…, taÄiau asmuo gali iÅ¡vengti prislÄ—gtos bÅ«senos, jei Å¡iuos dalykus suvoks kaip prasmingÄ… patirtį. Kartais nepavyksta pakeisti situacijos, kuri sukÄ—lÄ— kanÄiÄ…, taÄiau galima pakeisti savo požiÅ«rį į jÄ… ir taip iÅ¡vengti depresijos. Victor E. Frankl mini atvejį iÅ¡ savo praktikos, kurio metu pakeitus žmogaus požiÅ«rį į jį iÅ¡tikusiÄ… nelaimÄ™, jis iÅ¡gijo. Po žmonos mirties į Frankl kreipÄ—si gydytojas, kenÄiantis nuo depresijos. Kadangi kažkuris iÅ¡ sutuoktinių kažkada turÄ—jo mirti pirmas, todÄ—l yra geriau, jog gydytojas iÅ¡gyveno, o jo žmona mirÄ—. Frankl leido vyrui suprasti, kad, jei jis bÅ«tų mirÄ™s pirmas, jo žmonai bÅ«tų buvÄ™ sunku savimi pasirÅ«pinti. Tada vyras iÅ¡ naujo atrado savo gyvenimo prasmÄ™; jis suprato, kad dabar jo misija yra gyventi dÄ—l žmogaus, kurį mylÄ—jo, ir tai padÄ—jo jam susidoroti su depresija.
NesugebÄ—dami suteikti savo gyvenimui prasmÄ—s, žmonÄ—s negyvena pagal savo vertybes ir neatlieka egzistencinių pasirinkimų, kurie suteikia asmeniui savirealizacijos jausmÄ…. Kai žmonÄ—s suvokia, kad nesugeba realizuoti savÄ™s ir atlikti prasmingų pasirinkimų, jie patiria kaltÄ—s jausmÄ…. Humanistinio požiÅ«rio atstovai kvieÄia pažvelgti į savo gyvenimÄ… ir atvirai sau atsakyti į klausimus: „Ar mano gyvenimas tikrai prasmingas?“, „O gal jis pilkas ir vienodas?“. Priežastis, dÄ—l kurios žmonÄ—s savo pasaulį suvokia kaip pilkÄ… ir nuobodų, yra neįgyvendinti asmens saviaktualizacijos poreikiai. NesugebÄ—jimas realizuoti savÄ™s sukelia depresyvų elgesį – apatijÄ…, prislÄ—gtÄ… nuotaikÄ… ir užsisklendimÄ… savyje.
Kaip ir psichodinaminÄ—s teorijos Å¡alininkai humanistai taip pat didelį dÄ—mesį kreipia į savigarbos praradimÄ…, kurį gali sukelti Å¡eimos narių ar draugų netektis, profesinÄ—s nesÄ—kmÄ—s (pažeminimas pareigose, atleidimas iÅ¡ darbo). ŽmonÄ—s yra linkÄ™ sieti savo asmenybÄ™ ir savivertÄ—s jausmÄ… su vaidmenimis, kuriuos jie atlieka gyvenime (pvz., tÄ—vo, sutuoktinio, darbuotojo vaidmuo). TaÄiau, mirus sutuoktiniui, netekus darbo ar vaikams iÅ¡sikÄ—lus iÅ¡ tÄ—vų namų, tapatumas su vaidmenimis yra prarandamas, o tai savo ruožtu suardo mÅ«sų savivertÄ™ ir paveikia gyvenimo tikslus. Mes galime jaustis tuÅ¡ti, nieko verti, nebeturintys tikslo. Depresija yra dažna tokių praradimų pasekmÄ—. YpaÄ tai pasireiÅ¡kia, kai mes savigarbÄ… grindžiame profesiniais vaidmenimis ar sÄ—kme.
Dažna vyrų depresijos priežastis yra darbo praradimas. Darbas vyro akimis simbolizuoja jo vertę. Tuo tarpu moterims depresiją gali sukelti sutuoktinio/partnerio netektis. Tai aiškinama tuo, kad vyro vaidmuo įtakoja moters socialinį statusą.
Humanistai kaip dar vieną galimą depresijos kilmės priežastį nurodo skirtumus tarp asmens idealiojo Aš ir to, kaip jis suvokia savo tikrąjį Aš. Depresija gali kilti tada, kai skirtumai tarp idealiojo ir realiojo Aš tampa per dideli, kad žmogus galėtų juos toleruoti.
Humanistinio-egzistencinio požiÅ«rio atstovai taip pat teigia, kad depresija kyla tada, kai suyra asmens į tikslÄ… nukreipto elgesio modelis. Kitaip sakant, mes galime kurti ir palaikyti gerus tarpasmeninius santykius, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, suvokti savÄ…jį AÅ¡ iki tol, kol kas nors nesuardo mÅ«sų gyvenimo modelio. Tada ateitis žmogui ima atrodyti iÅ¡ anksto nulemta, jis nebemato galimybių toliau plÄ—toti savo augimo ir pokyÄių modelio. Pvz., jei asmens gyvenimas sukasi apie augimo modelį, į kurį įtrauktas ir jam reikÅ¡mingas žmogus, tai jo netekÄ™s asmuo nebemato galimybių toliau siekti savo tikslų to modelio ribose. Tai nereiÅ¡kia, kad praÄ—jus kažkuriam laikotarpiui asmuo negalÄ—s pertvarkyti savo gyvenimo, taÄiau Å¡iuo metu jo gyvenimas stovi vietoje. Asmuo pastebi visus negatyvius gyvenimo aspektus, o tai sukelia depresijÄ….
Â
Depresijos gydymas
Logoterapijos tikslas yra sugrąžinti depresija serganÄiam žmogui jo gyvenimo prasmÄ™. To siekiama empatiÅ¡kai priimant ir suvokiant kliento kanÄiÄ…, o ne siekiant pabrėžti, kad depresijÄ… iÅ¡provokavusi kanÄia yra kažkas nenormalaus. Logoterapeutas padeda klientui suvokti savo kanÄios prasmÄ™ ir skatina jį prisiimti atsakomybÄ™ už savo gyvenimÄ…. Frankl teigia, kad klientas turi surasti prasmÄ™ savo kanÄioje ir susieti jÄ… su savo dvasiniu gyvenimu. IÅ¡ dvasingumo asmuo pasisemia laisvÄ—s, kuri padeda jam peržengti nepalankias gyvenimo aplinkybes bei prisiimti atsakomybÄ™ už savo gyvenimÄ…. EgzistencinÄ— terapija skatina klientÄ… nagrinÄ—ti ir suvokti ryÅ¡ius tarp depresijos ir egzistencinių gyvenimo pasirinkimų. Terapeutas padeda klientui suprasti, kad jis yra laisvas pasirinkti gyventi kitaip ir tokiu bÅ«du suteikti savo gyvenimui prasmÄ™. Humanistinio-egzistencinio požiÅ«rio atstovai siekia, kad klientai įsisÄ…monintų savo autentiÅ¡kus jausmus ir saviaktualizacijos poreikius. Jie padeda klientams suvokti, kad autentiÅ¡kumas siejasi su gyvenimu pagal savo vertybes ir pasirinkimus. Pasitenkinimas savimi ir savivertÄ—s jausmas kyla tada, kai asmuo nesistengia apsimesti kažkuo, kuo jis iÅ¡ tikrųjų nÄ—ra, bei gyvena prasmingÄ… gyvenimÄ….       Â
Â
LITERATŪRA:
- Comer, R. J. (2000). Abnormal psychology. Fourth edition
- Davison, G. C., Neale, J. M. (1986). Abnormal psychology. An experimental clinical approach. Fourth edition
- McMahon, F. B., McMahon J. W. (1983). Abnormal behavior: psychology‘s view
- Rathus, S. A., Nevid, J. S. (1991). Abnormal psychology
- Sahakian, W. S. (1979). Psychopathology today. The current status of abnormal psychology. Second edition
- www.brain-injury-therapy.com/articles/depression.htm
- www2.hawaii.edu/~heiby/overheads_mood_htmlÂ
Nov
07
geras straipsnis