Depresija humanistiniu-egzistenciniu požiūriu

Simona BrazauskaitÄ—, 2008-10-14

Depresijos kilmÄ—

Depresija apibūdinama kaip liūdna, prislėgta asmens būsena, pasižyminti prislėgta nuotaika, energijos stoka, žemu savęs vertinimu, kaltės jausmais. Egzistencinio požiūrio šalininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmės praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Ši depresijos rūšis yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresiją atrasdamas tokias prasmes, kurios būtų reikšmingos jo gyvenimui. Šių prasmių asmuo negali būti išmokytas, jis jas turi atrasti ir išgyventi pats.

Individo gyvenimas yra persmelktas prasmės. Victor E. Frankl tvirtina, kad prasmė yra visur, ypač kančioje. Kančia, kuri transformuojama į prasmingą patirtį, ne tik yra ištveriama, bet ir nesukelia depresijos. Skausmas, mirtis ir kaltė – visa tai gali sukelti depresiją, tačiau asmuo gali išvengti prislėgtos būsenos, jei šiuos dalykus suvoks kaip prasmingą patirtį. Kartais nepavyksta pakeisti situacijos, kuri sukėlė kančią, tačiau galima pakeisti savo požiūrį į ją ir taip išvengti depresijos. Victor E. Frankl mini atvejį iš savo praktikos, kurio metu pakeitus žmogaus požiūrį į jį ištikusią nelaimę, jis išgijo. Po žmonos mirties į Frankl kreipėsi gydytojas, kenčiantis nuo depresijos. Kadangi kažkuris iš sutuoktinių kažkada turėjo mirti pirmas, todėl yra geriau, jog gydytojas išgyveno, o jo žmona mirė. Frankl leido vyrui suprasti, kad, jei jis būtų miręs pirmas, jo žmonai būtų buvę sunku savimi pasirūpinti. Tada vyras iš naujo atrado savo gyvenimo prasmę; jis suprato, kad dabar jo misija yra gyventi dėl žmogaus, kurį mylėjo, ir tai padėjo jam susidoroti su depresija.

Nesugebėdami suteikti savo gyvenimui prasmės, žmonės negyvena pagal savo vertybes ir neatlieka egzistencinių pasirinkimų, kurie suteikia asmeniui savirealizacijos jausmą. Kai žmonės suvokia, kad nesugeba realizuoti savęs ir atlikti prasmingų pasirinkimų, jie patiria kaltės jausmą. Humanistinio požiūrio atstovai kviečia pažvelgti į savo gyvenimą ir atvirai sau atsakyti į klausimus: „Ar mano gyvenimas tikrai prasmingas?“, „O gal jis pilkas ir vienodas?“. Priežastis, dėl kurios žmonės savo pasaulį suvokia kaip pilką ir nuobodų, yra neįgyvendinti asmens saviaktualizacijos poreikiai. Nesugebėjimas realizuoti savęs sukelia depresyvų elgesį – apatiją, prislėgtą nuotaiką ir užsisklendimą savyje.

Kaip ir psichodinaminės teorijos šalininkai humanistai taip pat didelį dėmesį kreipia į savigarbos praradimą, kurį gali sukelti šeimos narių ar draugų netektis, profesinės nesėkmės (pažeminimas pareigose, atleidimas iš darbo). Žmonės yra linkę sieti savo asmenybę ir savivertės jausmą su vaidmenimis, kuriuos jie atlieka gyvenime (pvz., tėvo, sutuoktinio, darbuotojo vaidmuo). Tačiau, mirus sutuoktiniui, netekus darbo ar vaikams išsikėlus iš tėvų namų, tapatumas su vaidmenimis yra prarandamas, o tai savo ruožtu suardo mūsų savivertę ir paveikia gyvenimo tikslus. Mes galime jaustis tušti, nieko verti, nebeturintys tikslo. Depresija yra dažna tokių praradimų pasekmė. Ypač tai pasireiškia, kai mes savigarbą grindžiame profesiniais vaidmenimis ar sėkme.

Dažna vyrų depresijos priežastis yra darbo praradimas. Darbas vyro akimis simbolizuoja jo vertę. Tuo tarpu moterims depresiją gali sukelti sutuoktinio/partnerio netektis. Tai aiškinama tuo, kad vyro vaidmuo įtakoja moters socialinį statusą.

Humanistai kaip dar vieną galimą depresijos kilmės priežastį nurodo skirtumus tarp asmens idealiojo Aš ir to, kaip jis suvokia savo tikrąjį Aš. Depresija gali kilti tada, kai skirtumai tarp idealiojo ir realiojo Aš tampa per dideli, kad žmogus galėtų juos toleruoti.

Humanistinio-egzistencinio požiūrio atstovai taip pat teigia, kad depresija kyla tada, kai suyra asmens į tikslą nukreipto elgesio modelis. Kitaip sakant, mes galime kurti ir palaikyti gerus tarpasmeninius santykius, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, suvokti savąjį Aš iki tol, kol kas nors nesuardo mūsų gyvenimo modelio. Tada ateitis žmogui ima atrodyti iš anksto nulemta, jis nebemato galimybių toliau plėtoti savo augimo ir pokyčių modelio. Pvz., jei asmens gyvenimas sukasi apie augimo modelį, į kurį įtrauktas ir jam reikšmingas žmogus, tai jo netekęs asmuo nebemato galimybių toliau siekti savo tikslų to modelio ribose. Tai nereiškia, kad praėjus kažkuriam laikotarpiui asmuo negalės pertvarkyti savo gyvenimo, tačiau šiuo metu jo gyvenimas stovi vietoje. Asmuo pastebi visus negatyvius gyvenimo aspektus, o tai sukelia depresiją.

 

Depresijos gydymas

Logoterapijos tikslas yra sugrąžinti depresija sergančiam žmogui jo gyvenimo prasmę. To siekiama empatiškai priimant ir suvokiant kliento kančią, o ne siekiant pabrėžti, kad depresiją išprovokavusi kančia yra kažkas nenormalaus. Logoterapeutas padeda klientui suvokti savo kančios prasmę ir skatina jį prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Frankl teigia, kad klientas turi surasti prasmę savo kančioje ir susieti ją su savo dvasiniu gyvenimu. Iš dvasingumo asmuo pasisemia laisvės, kuri padeda jam peržengti nepalankias gyvenimo aplinkybes bei prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Egzistencinė terapija skatina klientą nagrinėti ir suvokti ryšius tarp depresijos ir egzistencinių gyvenimo pasirinkimų. Terapeutas padeda klientui suprasti, kad jis yra laisvas pasirinkti gyventi kitaip ir tokiu būdu suteikti savo gyvenimui prasmę. Humanistinio-egzistencinio požiūrio atstovai siekia, kad klientai įsisąmonintų savo autentiškus jausmus ir saviaktualizacijos poreikius. Jie padeda klientams suvokti, kad autentiškumas siejasi su gyvenimu pagal savo vertybes ir pasirinkimus. Pasitenkinimas savimi ir savivertės jausmas kyla tada, kai asmuo nesistengia apsimesti kažkuo, kuo jis iš tikrųjų nėra, bei gyvena prasmingą gyvenimą.        

 

LITERATŪRA:

  1. Comer, R. J. (2000). Abnormal psychology. Fourth edition
  2. Davison, G. C., Neale, J. M. (1986). Abnormal psychology. An experimental clinical approach. Fourth edition
  3. McMahon, F. B., McMahon J. W. (1983). Abnormal behavior: psychology‘s view
  4. Rathus, S. A., Nevid, J. S. (1991). Abnormal psychology
  5. Sahakian, W. S. (1979). Psychopathology today. The current status of abnormal psychology. Second edition
  6. www.brain-injury-therapy.com/articles/depression.htm
  7. www2.hawaii.edu/~heiby/overheads_mood_html 

1 Comments so far ↓

  1. 2008
    Nov
    07
    12:53
    SASMOP

    geras straipsnis