Requiem svajonei (Requiem for a Dream)
Aistė Pranckevičienė, 2008-10-20Requiem svajonei (Requiem for a Dream) – tai 2000 metais Darren Aronofsky sukurtas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ellen Burstyn, Jared Leta, Jennifer Connely ir Marlon Wayans. Filme gvildenama priklausomybės tema, atskleidžiamos įvairios jos formos ir pasekmės, todėl šis filmas dažnai lyginamas su kitais filmais apie narkotikus, tokiais kaip Traukinių žymėjimas (Trainspotting) ar Baimė ir neapykanta Las Vegase (Fear and Loathing in Las Vegas). Tačiau Requiem svajonei nėra vien filmas apie narkotikus. Kaip pabrėžia pats filmo režisierius, pagrindinis filmo tikslas – paskatinti žiūrovą susimąstyti apie priklausomybę apskritai: apie priklausomybę nuo televizoriaus, šokolado, prisiminimų, sekso, sėkmės. Filme naudojama metų laikų tema – vasara, ruduo, žiema – per kurią atsiskleidžia liūdnas priklausomybės progresas. Filmas išsiskiria specifiniu filmavimo ir montavimo stiliumi bei puikiu garso takeliu, kurie sudaro vientisą visumą ir dar labiau pabrėžia filmo tragiką.
Viename iš internetinių komentarų radau šį filmą apibūdintą kaip brutalų. Filmas brutalus ne savo vaizdu, bet savo perduodama žinia, nuo kurios žiūrovas beveik negali pabėgti jos neapmąstęs. Tai filmas, kurį labai sunku vertinti patinka/nepatinka kategorijomis. Kaip teigia kitas internetinis filmo komentatorius – tai filmas be cukraus priedų. Jis gali sukelti keistų potyrių skrandyje, bet tai verta patirti.
Oct
21
Buvau šį filmą matęs prieš apytiksliai 2-3 metus. Tuomet jis mane sužavėjo. Maniau, kad tai super filmas. Bet šiandien jis man pasirodė sunkus.
Po šiandieninio seanso jaučiausi slogiai.
Tačiau man ir Andriui pavyko įžvelgti šį tą pozityvaus šioje situacijoje. Jis taip pat buvo matęs filmą, todėl galėjome pasilyginti.
Anksčiau filmas patiko todėl, kad stiprus skausmas ir “blogis” (jei taip galima išsireikšti), kurį pateikia filmas, vertė pajusti realumą, tarsi skausmas ir yra TIKRIAUSIAS dalykas, kuris byloja apie gyvenimą ir jo tikrumą.
Bet ne šiandien, šiandien labiau norėjosi atstumti tą filmą. Tarsi galima džiaugtis, kad dabar, nebereikia sureikšminti skausmo ir kitų “sunkių” dalykų, kad jaustumeisi gyvas – yra alternatyvų, kurios pakeitė slogius dalykus – draugystė, meilė, pasitikėjimas… ir begalės kitų dalykų, kuriuos filme tiesiog nužudė.
PS jei, kam nors patiko šis filmas, galiu pasiūlyti kitą panašų – “Kulka” (Bullet, 1991). Bet čia tik mazochistams:P
Oct
26
sveiki,
cia komentaras ne apie filma – o destytojai aistei – is tiesu idomi mintis:) idomu buvo paskaitineti ir man jau baigusiai mokslus 🙂
Feb
01
aš nerandu tos ”Kulkos” :/