Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą. Vienas pitmųjų asmenybės sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybės sutrikimai būdingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vėliau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulėjant tyrimo metodams, šių sutrikimų paplitimo rodikliai ėmė mažėti. Jau 1963 metais (Leightonas) aptiko, kad jų turi tik 7% vyrų ir 6% moterų. Šį kiekybinį pokytį lėmė dar ir tai, kad kai kurie sutrikimai buvo išbraukti iš asmenybės sutrikimų sąrašo. Paskutinis, labai didelis ir laikomas labai patikimu, tyrimas buvo atliktas 1986 metais (Casey, Tyrer). Tyrimo rezultatai nurodė, kad asmenybės sutrikimai būdingi apie 2% pasaulio gyventojų.

Elgesio terapijos šalininkai mažai gilinasi į sutrikimų vidines priežastis, nes mėgina pakeisti žmonių netinkamą elgesį veiksmingesniais elgesio būdais. Jų teigimu, kiekvienas elgesys yra išmokstamas. Elgesys gali būti išmokstamas stebint kitus arba siekiant kažkokios naudos. Pvz.: antisociali asmenybė yra vienas iš asmenybės sutrikimų. Tokie asmenys dažniausiai išauga šeimose, kuriose vyrauja antisocialus elgesys, kur tėvai linkę girtauti. Vienu atveju vaikas, gyvenantis tokioje šeimoje, gali susitapatinti su tėvu. Tokiu būdu antisocialus tėvo elgesys tampa vaiko asmenybės formavimosi modeliu.

Elgesio terapija galima panaikinti netinkamą elgesį ir išmokyti naujo remiantis hipoteze, kad tiek neurotikų, tiek psichoze sergančiųjų veiksmai yra išmoktas klaidingas elgesys. Neteisingi, neprisitaikę veiksmai atsiranda pagal tuos pačius išmokimo dėsnius, kaip ir visi kiti veiksmai. Skirtingiems asmenybės sutrikimams dažniausiai yra taikomi skirtingi gydymo metodai.

1. Operantinis sąlyginių refleksų sudarymas – terapauto pageidaujami veiksmai pastiprinami pagyrimu, palankumu, nuolaidomis, privilegijomis ar dovanomis. Operantinio sąlygojimo taikymas konkrečioms elgesio problemoms spręsti vadinamas elgesio modifikacija (socialinių įgūdžių mokymasis). Šį metodą būtų galima taikyti individui, turinčiam paranoidinį asmenybės sutrikimą. Šiam sutrikimui yra būdingas įtarumas, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, priešiškumas, tai visa tai atstumia artimuosius ir provokuoja kitų kontratakas prieš pačią asmenybę. Terapijos metu būtų galima mokyti keisti savo elgesį, mokyti kaip tapti mažiau priešišku, keisti savo reakcijas.
2. Įvairių socialinių įgūdžių treniruotė (elgesio modifikacija) palaikančioje grupėje gali būti pasiūlyta kaip alternatyva nerimastingai (vengiančiai) asmenybei. Tokie asmenys labai drovūs, bet siekiantys kitų žmonių draugystės, asmenys ypač jautrūs kritikai, bijo būti atstumti, tad vengia bet kokių socialinių kontaktų. Šis metodas galėtų pagelbėti asmeniui būti labiau atkaklesniu, drąsesniu žmogumi bendraujant su kitais.
3. Taip pat būtų galima taikyti žetonų kaupimo metodą, kurio metu norimam elgesiui formuoti psichoterapeutai duoda paskatinimą (žetoną arba plastikinę monetą). Surinktus žetonus vėliau galima išsikeisti į tam tikrus prizus. Šiam asmenybės sutrikimui gydyti būtų galima duoti žetonus už naujai užmegztus socialinius santykius arba kalbos pasakymą didelėje auditorijoje – tai būtų didelis žingsnis į priekį tokį sutrikimą turinties asmenims.
4. Sisteminis jautrumo mažinimas – pvz.: įsivaizduojama situacija, kuri kelia didžiulį nerimą, tada psichoterapautas moko laipsniškai atsipalaiduoti. Šiuo atveju atsipalaidavimas yra naudojamas jautrumui, įsivaizduojant situaciją, mažinti. Po kelių tokių seansų įsivaizduojamą elgesį galima išmėginti tikroje situacijoje – iš pradžių nuo pačių paprasčiausių situacijų iki sudėtingesnių. Galėdami įveikti nerimą ne vaizduotėje, o tikrovėje, žmonės įgyja daugiau pasitikėjimo savimi. Šiuo metodu būtų galima gydyti nerimastingos (vengiančios) asmenybės sutrikimą, nes šis sutrikimas dažnai siejamas su socialinės fobijom. Taip pat šis būdas gali būti suderintas ir su kita metodika – mokymasis iš modelio.
5. Dialektinio elgesio terapija – gali būti taikoma emociškai nestabiliam asmenybės sutrikimui gydyti. Šio metodo tikslai:
   1. Išmokyti klientus kontroliuoti jų perdėtą emocionalumą ir elgesį
   2. Padėti jiems išmokti pasitikėti savo mintimis ir emocijomis
   3. Išmokyti juos toleruoti tuštumo jausmą

Kadangi toks klientas mato pasaulį tik kaip “baltą” arba tik kaip “juodą”, tad terapijos metu jam bandoma parodyti, kad pasaulis gali būti matomas kitaip. Pvz.: vietoj to, kad visi draugai yra tik geri arba tik blogi, reikia mąstyti, kad draugai gali turėti ir gerų, ir blogų savybių.

Noriu atkreipti dėmesį, kad naudojant sisteminio jautrumo mažinimą bei modeliavimo technikas, visiškai nesiekiama suprasti priežastį. Elgesio terapijos specialistai galvoja, kad asmenys, įveikę netinkamą elgesį, pradeda geriau jaustis ir labiau pasitikėti savimi.

Naudota literatūra:

• Dembinskas, „Psichiatrija”, UAB „Vaistų žinios”, 2003.
• Gerald C. Davison, John M. Nerole, Ann M. Kring, „Abnormal psychology ninth edition”
• Irvin G. Sarason, Barbara R. Sarason, „Abnormal psychology the problem of maladaptive behavior fifth edition”
• Furst M. „Psichologija”, Lumen leidykla, Vilnius, 1998.
• David G. Myers “Psichologija” Poligrafija ir informatika, Vilnius, 2000