Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos būdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirštami greta jų esantys – artimieji. Tai gali būti ligonio tėvai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globėjai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smūgį sužinoję apie artimo žmogaus ligą. Psichologas gali padėti šiems asmenims įveikti iškilusius sunkumus, išmokti gyventi su jais, ir tam tikrą vaidmenį čia gali atlikti kognityvinė-elgesio terapija.

Minėtos terapijos metu klientas yra mokomas koreguoti savo mąstymą ir jausmus, kad jie būtų racionalūs atitinkamose situacijose ir atitiktų adekvatų asmens tolimesnį elgesį.

Į kognityvinės-elgesio terapijos programą paprastai įeina:

1. Intervencijos, skatinančios analizuoti ankstesnius žmogaus gyvenimo įvykius, kurie gali signalizuoti apie klaidingų minčių, jausmų ir elgesio atsiradimą.
2. Intervencijos, kurios skatina abejoti neadaptyviais informacijos apdorojimo būdais ir įsitikinimais, kurie lemia probleminį elgesį.
3. Intervencijos, kurios padeda pakeisti nepagrįstą mąstymą, jausmus ir elgesį taip, kad jie būtų iš naujo apsvarstomi ir pasirenkami tik priimtiniausi variantai. (Mcnulty M., Carr A., 2006).

Schemos kognityviniame požiūryje
Schema – tai grupė tarpusavyje susijusių šerdinių įsitikinimų apie save ir kitus, pasaulio prigimtį, ar galimą įvykių eigą ateityje. Schemų gali būti adaptyvios ir neadaptyvios.

Schemos formuojasi jau vaikystėje. Neadaptyvių schemų susiformavimui įtakos turi:

1. ankstyvi stresiniai išgyvenimai
2. svarbių poreikių patenkinimo frustracija
3. bei asmens identifikavimasis su šeimoje matytais modeliais.

Jei vieną kartą yra suaktyvinama pvz. neadaptyvi schema, tikėtina, kad asmuo ja naudosis kasdieninėse stresinėse situacijose, ir tai skatins neigiamų automatinių minčių atsiradimą.

Remiantis aukščiau aptartomis pagrindinėmis teorinėmis prielaidomis, pagrindinis darbo su artimaisais principas, kuriuo vadovaujasi kognityvinė-elgesio terapija: mokyti šeimos narius sisteminių problemos sprendimo būdų. Šis modelis yra labai svarbus padedant šeimai išspręsti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama rūpinantis žmogumi, turinčiu psichikos negalią. Kad šeimų pastangos būtų sėkmingos, prasminga mokyti jų narius taikyti problemų sprendimo būdus (pirmiausia paprasčiausioms problemoms spręsti). Vadinasi, norint kad psichikos liga sergančiojo artmieji gebėtų spręsti problemas, reikalinga:

1. Patikrinti kokios schemos yra naudojamos asmens kasdieniniame gyvenime.
2. Užkirsti kelią neadaptyvių schemų naudojimui, ypatingai stresą keliančiose situacijose.
3. Įrodžius mąstymo klaidingumą, įgalinti žmogų naudotis efektyviomis problemų sprendimo strategijomis.

A.Elklit (1996) išskiriamos galimos problemų įveikimo strategijos:

• Orientuota į emocijas – asmuo įvykius laiko neįmanomais keisti.
• Emocinio atsiribojimos (atsitraukimo) – asmuo neigia esančias problemas.
• Pasyvaus bėgimo nuo problemos sprendimo (vengimo) – asmuo vengia su problema susijusių situacijų.
• Orientuota į problemą (racionalioji) – asmuo situaciją suvokia kaip kontroliuojamą.

Tėvų emocinės būsenos sužinojus apie vaiko negalią:

1. Emocinė trauma – neigimas, dar kitaip – šokas, skausmas, bejėgiškumas, kartais lydimas netekties ar praradimo jausmo. Paprastai išgyvenamas abejojimas diagnoze, jos paneigimas arba ignoravimas.
2. Intelektualinis vaiko negalios suvokimas – pyktis, kaltė, lydimas pykčio, liūdesio, depresijos, gėdos, baimės, nerimo. Išgyvenamas kaltės, dėl tokio vaiko gimimo jausmas, ypač dažnas motinoms. Yra šeimų, kurios ne tik kad sėkmingai išsprendžia šį išbandymą, tačiau ir dar labiau sustiprėja, kas sąlygoja sėkmingą perėjimą į trečiąją emocinių būsenų pakopą.
3. Susitaikymas ir priėmimas vaiko tokiu, koks yra. Ji prasideda tada, kai tėvai ne tik intelektualiai suvokia savo vaiko negalią, tačiau ir imasi konkrečių priemonių jam padėti. Šiam etapui būdingos pirmosios teigiamos emocijos – nuostaba, džiaugsmas, pasitikėjimas savo jėgomis.

Daugelį tų pačių emocinių būsenų, kurias išgyvena tėvai, patiria ir kiti šeimos nariai – vyresni broliai, seserys. Kognityvinė elgesio terapija orientuojasi į klaidingo mąstymo, jausmų ir iš to sekančio neadekvataus elgesio keitimą. Vistik būtina leisti bei padėti žmogui išgyventi krizę ir su ja susijusius jausmus ir tik tada analizuoti tų jausmų pagrįstumą ir adekvatumą, privalumus ir trūkumus susidūrus su problemomis.

Galimi iškreipto mąstymo variantai, kurie skatina neigiamų minčių atsiradimą:
• Protinis filtras. Tarsi „išfiltruojami“ teigiami situacijos aspektai, susitelkiant tik ties negatyviais, ir jais naudojantis daromos išvados. Pvz. aš padariau klaidą šiandien iš ryto, taigi viskas ką aš šiandien dariau – buvo blogai.

• Likimo nusakymas. Konstatavimas, kad viskas bus blogai, neturint tam jokių realių įrodymų. Pvz. aš nesugebėsiu tinkamai pasirūpinti savo autizmo sidromą turinčiu vaiku.

• Privalau“ teiginiai. Absoliutus teigimas apie tai, koks pats žmogus ar kiti turi būti. Pvz. Aš privalau visada būti tobulas.

Kognityvinės elgesio terapijos technikos:

1. Diskusijos su terapeutu apie negatyvius įsitikinimus. Klientas yra klausinėjamas, siekiant padėti jam suprasti, kad pasirinktas problemos interpretavimas yra tik vienas iš galimų tos situacijos vertinimų, o ne realus faktas.
2. Dėmesio atitraukimas ir minčių sustabdymas. Skatinti klientą atpažinti aktyvinantį įvykį, kuris veda link neigiamų automatinių minčių ir slopinančios nuotaikos ir tada laikinai susitelkti ties kitais situacijos aspektais, užsiimti išblaškančia veikla ir taip sustabdyti neigiamas automatines mintis.
3. Kasdienis teigiamų dalykų registravimas. Klientų prašoma atlikinėti namų darbą, kurio metu jie turi tarsi gaudyti save kuomet padaro kažką gero, kai jiem pasiseka, atlieka kažką tikrai naudingo, yra mėgstami, pagiriami aplinkinių. Jie turi stengtis tai pastebėti kiek įmanoma dažniau ir tuoj pat visus teigiamus įvykius užsirašyti į savo registrų knygelę.
4. Sisteminis problemų sprendimas. Paskatinti klientą spręsti problemą iš pradžių ją išskaidant į daug mažų problemų.

Siekiant sumažinti psichikos liga sergančio asmens artimųjų sielvartą, sąmyšį bei nerimą būtina pasitelkti ir psichikos švietimu. Psichikos švietimas – Procesas, kurio metu su sergančiuoju ar jo šeimos nariu diskutuojama ir jam perteikiamos žinios, padedančios pasiekti gydymo ir reabilitacijos tikslus.
Jo metu mokoma kaip spręsti iškilusias problemas, kaip iš anksto atpažinti atkryčio požymius, kad reikalingas gydymas būtų savalaikis bei suteiktas iki prasidedant krizei ar jai kartojantis.
Įtraukus šeimą į gydymo procesą, jos nariai supranta, kad situacija nėra beviltiška ir gali būti kontroliuojama. Kinta šeimos narių požiūris, įsitikinimai (kognityvinis aspektas) bei tolesnis elgesys (elgesinis aspektas) sergančiojo ir savo atžvilgiu.

Apibendrinimas

Pagrindinis darbo su artimaisais principas, kuriuo vadovaujasi kognityvinė-elgesio terapija: mokyti šeimos narius sisteminių problemos sprendimo būdų. Neracionalius problemų sprendimo būdus gali skatinti klaidingas mąstymas, įsitikinimai, neadaptyvių schemų naudojimas. Kognityvinės-elgesio terapijos metu terapeutas atlieka tokias intervencijas, kurios gali padėti žmogui pakeisti neadekvatų mąstymą bei elgesį į priimtinesnį ir naudingesnį jam pačiam bei psichikos liga sergančiam artimajam.

Naudota literatūra
1. Carr A., Mcnulty M., (2006), The handbook of adult clinical psychology. An Evidence-Based Practice Approach, p. 61-105.
2. R.Juknevičienė, (2000), „Psichologinė pedagoginė pagalba šeimai, auginančiai vidutinės ir žymios negalios vaiką“, Kauno apskrities specialiųjų pedagogų ir tėvų draugija, Kaunas
3. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija; Informacinis leidinys (2005). Darbo su šeimomis pricipai. Aplankyta 2008-11-07
http://www.lspzgb.lt/images/user/Nr_%201.pdf
4. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija; Informacinis leidinys (2005). Šeimų globojančių pagrindinėmis psichikos ligomis sergančius asmenis, švietimo svarba. Aplankyta 2008-11-07
http://www.lspzgb.lt/images/user/Nr_%202.pdf
5. Mickevičienė E., Šinkariova L.(2006), Tėvų, auginančių sutrikimą turintį vaiką, psichologinės ir socialinės problemos: specialistų požiūris. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija; Informacinis leidinys. Aplankyta 2008-11-07
http://www.lspzgb.lt/images/user/Nr_%205(7).pdf