Kognityvinė elgesio terapija senų žmonių konsultavime
Agnė Tarbejevaitė, 2008-11-18Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvė, kuomet žmogui yra sunku pasirūpinti savimi, yra bene sunkiausias. Ilgėjant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinės sveikatos sutrikimai suprantami kaip neišvengiamas amžiaus padarinys, o ne kaip sutrikimai, kurie turi būti gydomi. Amžius neturi įtakoti galimybės gauti psichologinę pagalbą tiek iš artimųjų tiek iš profesionalių terapeutų. Kognityvinė ir elgesio terapijos šiame darbe apžvelgiamos kartu, nes jų teorinis pagrindas bei praktinis pritaikymas iš dalies sutampa. Abi terapijos:
-
skiria didžiausiÄ… dÄ—mesį įgÅ«džių, padedanÄių seniems žmonÄ—ms susidoroti su stresinÄ—mis situacijomis, iššaukianÄiomis depresijÄ…, nerimÄ… formavimui.
-
pateikia klientui konkreÄius tikslus ar uždavinius, kuriuos klientas turÄ—s įvykdyti terapijos kurso metu.
-
taiko savistabos metodą, t.y. klientai turi vesti dienoraštį, kuriame rašytų pastebėjimus apie savo nuotaikas, emocinę būklę, mąstymą bei elgesį.
KognityvinÄ—s elgesio terapijos taikymas
KET, skirta jauniems žmonÄ—ms gydyti, turÄ—tų bÅ«ti modifikuojama prieÅ¡ taikant jÄ… pagyvenusiems, atsižvelgiant į jų kognityvines bei fizines galimybes. Ji netinka žymų kognityvinių funkcijų sutrikimÄ… turintiems žmonÄ—ms, nes reikalauja susitelkti ties mintimis, jausmais bei nuostatomis. Terapija neturi ilgalaikio poveikio gydant demencijÄ…, taÄiau ji gali padÄ—ti pagerinti demencija serganÄiųjų gyvenimo kokybÄ™ trumpam ar vidutinio ilgumo periodui.
KognityvinÄ— elgesio terapija efektyvi gydant senų žmonių depresijÄ…, nerimÄ…, psichologines problemas, susijusias su somatinÄ—mis ligomis, miego sutrikimus, padeda iÅ¡laikyti subjektyviÄ… senų žmonių gerovÄ™. Kadangi Å¡io gydymo metu įgaunami nauji įgÅ«džiai, sugebÄ—jimas atsiminti ir suprasti atlieka svarbų vaidmenį. TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad pacientai su lengva suvokimo negalia negautų naudos nuo Å¡ios terapijos metodo. Sensoriniai, kalbos, bei raÅ¡ybos sugebÄ—jimai yra taip pat svarbÅ«s taikant šį metodÄ…, bet adaptuotos programos gali padÄ—ti apeiti Å¡ias problemas.Â
Klientams, kuriems bÅ«dingi psichozÄ—s simptomai, kartu su terapija bÅ«tinas medikamentinis gydymas. TaÄiau dažnai medikamentai sukelia paÅ¡alinį poveikį, dÄ—l kurio seni žmonÄ—s yra linkÄ™ nustoti vartoti vaistus. TodÄ—l KET uždavinys Å¡iuo atveju – sužinoti kliento požiÅ«rį į medikamentus, kokios problemos kyla juos vartojant ir pan. Tuomet klientui iÅ¡aiÅ¡kinamos priežastys, dÄ—l kurių privaloma vartoti vaistus ir stengiamasi, kad bÅ«tinų vaistų vartojimas taptų klientui labiau priimtinas.
Kadangi daugelis senyvo amžiaus žmonių jaudinasi dÄ—l medikamentų Å¡alutinio poveikio, todÄ—l pirmiausia yra linkÄ™ iÅ¡bandyti nefarmakologinį gydymÄ…, kuris padÄ—tų įveikti jų nerimÄ…, depresijÄ…, miego sutrikimus. Antra vertus, pagyvenusiems žmonÄ—ms gali bÅ«ti neįprasta “kalbÄ—jimo†terapija, nes jie dažniausiai tikisi medikamentinio gydymo, nÄ—ra susipažinÄ™ su psichoterapija, jos efektyvumu. Taip pat vyresnio amžiaus klientai yra pratÄ™ mažiau save vertinti iÅ¡ psichologinÄ—s pusÄ—s. TodÄ—l aktyvus įsitraukimas į dvipusį bendravimÄ… su terapeutu jiems gali bÅ«ti bauginantis. DÄ—l Å¡ių priežasÄių pats kognityvinÄ—s elgesio terapijos metodo pristatymo klientui procesas yra svarbus terapijos sÄ—kmei. Terapeutas seniems žmonÄ—ms turi skirti daugiau laiko parengiamajam terapijos etapui, kuriame klientas supažindinamas su terapijos esme bei terapiniu procesu.
Trumpai trunkanti KET turi ilgalaikį poveikį. Ji yra pranaÅ¡esnÄ— už medikamentinį senų žmonių nerimo, baimių, depresijos, miego sutrikimų gydymÄ…, kuris dažnai sukelia nepageidaujamÄ… Å¡alutinį poveikį bei greiÄiau jau sutrikdo, o ne pagerina bendrÄ… senyvo amžiaus žmogaus funkcionavimÄ….
Nerimo sutrikimai būdingi maždaug vienam iš dešimties senyvo amžiaus žmonių. Šie sutrikimai sukelia įtampą, išgyvenamą dėl kasdieninių įvykių ir problemų, perdėtą susirūpinimą, taip pat nusiskundimus dėl somatinių sutrikimų..
Mažinant nerimo sutrikimus ( generalizuotÄ… nerimo sutrikimÄ…, panikos priepuolius, socialinio nerimo sutrikimÄ…, potrauminio streso sindromÄ…), kognityvinÄ— elgesio terapija yra efektyvesnÄ— nei kitos nemedikamentinÄ—s priemonÄ—s. Pirmiausia mažinamas Å¡iuo metu asmens patiriamas distresas. Naudojama savistaba, t.y. senas žmogus turi stebÄ—ti pasireiÅ¡kianÄius simptomus ir viskÄ… užraÅ¡inÄ—ti į dienoraÅ¡tį. Taip terapeutas sužino, kokiose situacijose dažniausiai pasireiÅ¡kia simptomai, kokie fiziologiniai pokyÄiai lydi tuos simptomus bei kÄ… žmogus jauÄia, galvoja ir kaip elgiasi, kuomet simptomai pasireiÅ¡kia. Tuomet padedama seniems žmonÄ—ms pakeisti jų klaidingas mintis, sumažinti fizinį organizmo atsakÄ… į simptomus. Taip pat terapeutas skatina tokį pagyvenusio žmogaus elgesį, kuris suteiktų jam daugiau malonių emocijų bei pasitenkinimo.
Depresija ir fizinė senų žmonių sveikata dažnai yra glaudžiai susijusios. Somatinės ligos dažnai pagreitina depresijos atsiradimą. Todėl terapeutas privalo turėti žinių ne tik apie šio amžiaus tarpsnio psichologinius bet ir apie fiziologinius ypatumus. Mažinant depresiją turi būti įtraukiami ir žmogaus artimieji, kurie mokomi socialinio palaikymo būdų.
Elgesio aspektas gydant depresijÄ…
Terapija padeda atkurti priimtinus elgesio modelius bei iÅ¡mokyti klientÄ… imtis naujų veiklų, kurios padÄ—tų kompensuoti tai, ko seni žmonÄ—s netenka, nebegali atlikti dÄ—l fizinių ribotumų. Pagrindinis Å¡ios terapijos tikslas – padÄ—ti klientui patirti kuo daugiau pozityvių iÅ¡gyvenimų taip sumažinant neigiamÄ… jų patirtį. Taikant elgesio terapijos metodÄ…, siekiama susilpninti ar panaikinti ryÅ¡ius tarp stresÄ… kelianÄios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas (tai gali bÅ«ti baimÄ—, depresija, nerimas, save žlugdantis elgesys). Taip pat mokoma, kaip kontroliuoti jausmus, fiziologines kÅ«no funkcijas bei impulsus ir pradÄ—ti aiÅ¡kiau mÄ…styti, greiÄiau apsisprÄ™sti.
Specifinis šios terapijos uždavinys yra tiksliai nustatyti ir apibrėžti kliūtis, dėl kurių asmuo nustojo užsiimti ta veikla, kuri ligi šiol jam teikė malonumą, pasitenkinimą.
Kognityvinis aspektas
Žmogui atskleidžiama, kaip tam tikri jo mÄ…stymo stereotipai iÅ¡kreipia jo realaus gyvenimo suvokimÄ…, be realios priežasties priverÄia jausti nerimÄ… ar prislÄ—gtÄ… nuotaikÄ…, provokuoja netinkamus veiksmus ar sprendimus. Teigiama, jog depresijos atsiradimÄ… iÅ¡provokuoja pagyvenusio asmens neigiamos nuostatos apie save, pasaulį, savo ateitį. Klientai skatinami kasdien stebÄ—ti savo mÄ…stymÄ…, mintis bei vesti dienoraÅ¡tį, kuriame jie užraÅ¡inÄ—tų pasireiÅ¡kiantį negatyvų mÄ…stymÄ…. Taip nagrinÄ—jamas ryÅ¡ys tarp negatyvaus mÄ…stymo ir kliento nuotaikos. Terapeutas identifikuoja destruktyvų mÄ…stymÄ… (pvz.:nereikÅ¡mingų dalykų pavertimÄ… katastrofomis, perdÄ—tÄ… įvykių apibendrinimÄ…, selektyviÄ… neigiamos informacijos iÅ¡ aplinkos atrankÄ…, neteisingai suvokiamus įvykius ir pan.) ir vietoj jo klientas skatinamas mÄ…styti pozityviau, generuoti daugiau teigiamų idÄ—jų.
KognityvinÄ— terapija padeda žmogui iÅ¡mokti mÄ…styti lanksÄiau ir dabartį bei ateitį pamatyti kiek galima objektyviau, nesiejant su praeitimi. Klientui padedama identifikuoti pasikartojanÄias, įkyrias mintis, susijusias su iÅ¡kreiptais, neigiamais įsitikinimais ir nuostatomis bei iÅ¡mokoma ateityje pritaikyti pažintinius įgÅ«džius, pozityvų mÄ…stymÄ…, iÅ¡moktÄ… terapijos kurso metu.
Prisiminimai kognityvinÄ—je elgesio terapijoje
Prisiminimai apie gyvenimo įvykius, teigiamus patyrimus palengvina adaptacijÄ…, prisitaikymÄ… prie didelių gyvenimo pokyÄių, tokių kaip artimų žmonių netektis ir pan. Beck kalbÄ—jo apie klaidingÄ… mÄ…stymÄ…, kurio metu atrenkamos tik neigiamos mintys, idÄ—jos ir jos projektuojamos į praeitį. Pavyzdžiui, pagyvenÄ™ žmonÄ—s dažnai sau priskiria kaltÄ™ dÄ—l nepalankių praeities įvykių, kurių jau nebeįmanoma pakeisti. KognityvinÄ— terapija padeda žmogui suvokti, įvertinti ir tuomet pakeisti iracionalius, nelogiÅ¡kus įsitikinimus apie praeities įvykius ir taip įtakoti dabartinių įvykių objektyvų suvokimÄ….
Hanley ir Baikie teigia, jog malonÅ«s atsiminimai padeda pakelti seniems žmonÄ—ms nuotaikÄ…. TaÄiau prisiminimų terapijos naudojimas gali duoti ir prieÅ¡ingus rezultatus, nes kai kurie pagyvenÄ™ žmonÄ—s yra linkÄ™ prisiminti daugiau blogų nei gerų įvykių. Jei Å¡ie atsiminimai nepakeiÄiami pozityviais, tai gali sukelti daugiau neigiamų emocijų nei jų buvo prieÅ¡ taikant Å¡iÄ… terapijÄ…. TodÄ—l yra bÅ«tina atsižvelgti į platesnį kliento problemų kontekstÄ…, į patį žmogų, jo asmenybÄ™.
Problemų sprendimas terapijoje
Seni žmonės dažnai nuleidžia rankas ir nepasitiki savo jėgomis atlikti sudėtingesnę veiklą. Problemų sprendimo terapija padeda seniems žmonėms atkurti turėtas ar išmokyti naujų efektyvių problemų sprendimo strategijų. Identifikuojamos kliento nerimo priežastys, jam padedama suplanuoti dienotvarkę, veiklas, kurias jis planuoja atlikti. Dideli ir per sudėtingi uždaviniai suskaidomi į mažesnius, kurie gali būti įveikiami, taip pagyvenęs žmogus išlieka aktyvus.
Įgūdžių lavinimas
Å ios strategijos tikslas – naujo adaptyvaus elgesio mokymas. Socialinių įgÅ«džių mokymas padeda ugdyti seno žmogaus atkaklumÄ… bei formuoja teigiamÄ… senų žmonių savivaizdį. Ä®gÅ«džių lavinimas gali bÅ«ti taikomas ir su senais žmonÄ—mis dirbant grupÄ—je, tuomet gali bÅ«ti ugdomi jų tarpasmeniniai santykiai, savÄ™s atskleidimas, kitų socialinio palaikymo priÄ—mimas, pasitikÄ—jimas kitais žmonÄ—mis ir kiti socialiniai įgÅ«džiai.
Demencija apibÅ«dinama kaip sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lÄ—tinÄ—s ir progresuojanÄios, kuria sergant pažeidžiama gana daug aukÅ¡tesniųjų smegenų žievÄ—s funkcijų. Pagrindiniai demencijos gydymo bÅ«dai yra elgesio terapija ir nemedikamentinÄ—s priemonÄ—s – t.y. socialiniai ir aplinkos pakeitimai, muzikos ir Å¡okio terapija, farmakoterapija bei tinkamos priežiÅ«ros įstaiga.
Sutrikus pažinimui paprastai pablogÄ—ja emocijų kontrolÄ—, socialinis elgesys ar motyvacija. DÄ—l to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi iÅ¡reikÅ¡ti jausmus, todÄ—l kartais elgiasi agresyviai. Pirmiausia norint sÄ—kmingai įveikti elgesio problemas reikia nustatyti jų priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspÄ—ti, taÄiau tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinus galima labai padÄ—ti ligoniui. Dažnai demencija sergantiesiems bÅ«dingas emocijų labilumas. Kartais jie net nebeprisimena kas sukÄ—lÄ— tokiÄ… emocijÄ…, todÄ—l dÄ—mesio atitraukimas geriausias bÅ«das sustabdyti Å¡ias neadekvaÄiais emocijas.
Taip pat dažnai sergantiesiems bÅ«dingos haliucinacijos. Tai gali bÅ«ti pavojinga, nes jis ir elgsis atitinkamai. Tokių fantazijų nederÄ—tų nei neigti, nei patvirtinti, nes visa tai tik sustiprintų haliucinacinį įsitikinimÄ…, nes senas žmogus viskÄ… suvokia kaip realybÄ™, kuriÄ… mato ir girdi. Sutrikusi orientacija laike ir aplinkoje – dar viena iÅ¡ dažnesnių problemų. SprÄ™sti Å¡iÄ… problemÄ… padeda tam tikros vaizdinÄ—s priemonÄ—s, priminimo ženklai (laikrodžiai, kalendoriai, paveiksliukai ). Taip pat reikia skatinti serganÄiųjų savarankiÅ¡kumÄ…, stengtis per daug nepadÄ—ti, nes atpalaiduojant net nuo mažiausių sunkumų galima pakenkti – labai greitai atsiras per didelÄ— priklausomybÄ—, nors iÅ¡ tiesų žmogus dar gali daug kÄ… atlikti pats.
Gydant demencija serganÄiuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. TodÄ—l labai svarbios nemedikamentinÄ—s priemonÄ—s, ypaÄ â€“ bendravimas.
SerganÄiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko, todÄ—l svarbu rÅ«pintis ir globÄ—jo sveikata ir gerove. StresinÄ— globÄ—jo bÅ«sena turi įtakos serganÄiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebÄ—jimams, bendravimui.
Kodėl KET naudinga senų žmonių konsultavime?
-
Steuer ir Hammen teigia, jog KET didžiausiÄ… dÄ—mesį skiria esamoms, dabartinÄ—ms pagyvenusių žmonių problemoms, rÅ«pesÄiams (ugdomi įgÅ«džiai padedantys įveikti Å¡ias problemas), o ne asmenybÄ—s keitimui (kas nÄ—ra aktualu senatvÄ—je) ar pasÄ…monÄ—je glÅ«dinÄių priežasÄių iÅ¡ praeities atskleidimui.
-
Susitelkiant ties elgesiu, orientuotu į tikslų pasiekimÄ…, konfrontuojama su mitais ir klaidingais įsitikinimais apie senÄ—jimÄ…, kurie sustiprina bejÄ—giÅ¡kumo, egoizmo jausmÄ…, gali atbaidyti senus žmones nuo sveiko gyvenimo bÅ«do senatvÄ—je laikymosi, sveikatÄ… stiprinanÄios veiklos, aktyvumo.
-
Gali bÅ«ti taikoma grupÄ—je. StebÄ—dami savo bendraamžius seni žmonÄ—s gali iÅ¡laikyti ar net padidinti savivertÄ™, stebÄ—dami kaip keiÄiasi, tobulÄ—ja jų gebÄ—jimai. Buvimas grupÄ—je žmonių patenkina pagyvenusio žmogaus bendrumo, artimų ryÅ¡ių poreikį, pagerina socialinÄ™ sÄ…veikÄ… bei bendravimÄ… su aplinkiniais, padeda prisitaikyti prie aplinkos. Kiekvienam klientui skiriama pakankamai laiko praktiÅ¡kai iÅ¡bandyti naujai pristatytus metodus ir pasidalinti su kitais grupÄ—s nariais gauta patirtimi.
-
KognityvinÄ—s elgesio terapijos senų žmonių konsultavime privalumas yra jos trumpalaikiÅ¡kumas ir ilgalaikis poveikis, nes terapijų metu iÅ¡mokstami nauji įgÅ«džiai (pvz.: nuotaikos stebÄ—jimas, neigiamų minÄių pakeitimas pozityvesnÄ—mis), kuriuos jie taiko ilgÄ… laikÄ… pasibaigus terapijos kursui.
Naudota literatūra:
-
 Flint, A.J., Gagnon, N. (2003). Diagnosis and management of panic disorder in older patients. Drugs aging, 20 (12), 881-891.
-
Hill, A., Brettle, A. ( 2005). The effectiveness of counselling with older people: Results of a systematic review. Counselling and Psychotherapy Research, 5(4), 265-272.
-
Koder, D.A., Brodaty, H., Anstey, K.J. (1996). Â Cognitive Therapy for Depression in the Elderly. International journal of geriatric psychiatry, 11, 97-107.
-
Morris, R.G., Morris, L.W. (1991). Cognitive and behavioural approaches with the depressed elderly. International journal of geriatric psychiatry, 6, 407-413.
-
Peterson, E.W. (2002). Using Cognitive Behavioral Strategies To Reduce Fear of Falling: A Matter of Balance. Generations, 26 (4), 53-59.
-
Sherman, F.T. (2007). Cognitive behavioral therapy in the elderly. Geriatrics, 62 (6), 7-8.
-
Å Äiupokas, A., Macijauskienë, J., JaskovikenÄ—, V. (2005). Vyresniojo amžiaus žmonių skausmo valdymo sunkumai. Skausmo medicina, 4 (13) 8,17-19.
Â