«
»
 

Kognityvinė – elgesio terapija internalizuotiems vaikų ir paauglių sutrikimams

Sigita Mizgirdaitė, 2008-11-26

Kognityvinė – elgesio terapija (KET) yra geriausiai išstudijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiškios struktūros, į problemą orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

KET bruožai: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų. Tai taip pat sutrumpina trukmę, konsultacijų skaičių. Yra nukreipta į esamą elgesį, mąstymą.

Specifinio vaiko žodyno, vaizdinių naudojimas ar paprastos kasdienės kalbos vartojimas yra ypač svarbus dirbant su schemomis, neteisingais įsitikinimais ir nuostatomis.

 Vaikų ir paauglių depresija

Dažnai manoma, kad depresija – tik suaugusiems žmonėms būdinga liga. Tačiau nuo šio sutrikimo kenčia ne tik suaugę, bet ir vaikai bei paaugliai.

Depresija paliečia daugiau nei vieną iš dešimties vaikų nuo 6 iki 12 metų amžiaus. Amerikos vaikų ir paauglių psichiatrijos akademijos JAV duomenimis, beveik 5 procentai visų vaikų ir paauglių kenčia nuo depresijos.

Stresą bei netektį išgyvenantys, dėmesio, mokymosi ir elgesio sutrikimų turintys vaikai susiduria su didesne depresijos grėsme.

Depresija yra liga, kurios metu prislėgta asmens nuotaika bei su ja susiję jausmai apima ir neigiamai paveikia visas individo normalaus funkcionavimo sritis.

Vaikai, sergantys depresija gali patirti klasikinius simptomus: liūdesį ir bejėgiškumą, miego ir valgymo pokyčius, nuovargį ir interesų praradimą anksčiau mėgtose veiklose. Arba tai gali būti sunkiau atpažįstami elgesio pokyčiai, tokie kaip netikėtas iškritimas iš mokyklos, dirglumas, atsisakymas bendradarbiauti, agresyvumas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas.

 Kognityvinė – elgesio terapija vaikų depresijos gydymui

 Tikslas – keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai.

Tyrimais patvirtintas efektyvumas, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti, tačiau abejojama, ar efektyvu sunkios vaikų ir paauglių depresijos terapijai. Sumažina atkryčio riziką.

Kognityvinė – elgesinė depresijos terapija padeda vaikams ir paaugliams:

  • Atpažinti ir keisti įracionalias savęs gailestį keliančias mintis;
  • Įsisavinti tinkamesnes ir pozityvesnes reakcijas savo ar kitų mintims ir jausmams;
  • Gerinti klausymo, socialinius ir problemų sprendimo įgūdžius;
  • Planuoti teigiamas/malonias individualias ar visuomenines veiklas.

 Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių. Tarp visų vaikų psichikos sutrikimų jie užima 2-4 vietas.

Nedidelis nerimas ar baimės vaikystėje yra įprastos ir vertinamos kaip natūralaus vystymosi dalis. Vis dėlto baimės gali tapti perdėtomis ir kelti žymų stresą vaikui. Sunkesni nerimo sutrikimai yra šie:

  •  socialinė fobija (baimė ir atsisakymas eiti į mokyklą)
  •  išsiskyrimo baimė (baimė netekti tėvų),
  • arba specifinės fobijos (gyvūnų, tamsos, audros, baimė miegoti vienam).

Nerimo sutrikimus skatinantys veiksniai:

artimo žmogaus mirtis arba liga, mokyklos pakeitimas, išsiskyrimas su draugais, gyvenamosios vietos pakeitimas, tėvų skyrybos. Taip pat neigiamai veikia komplikuoti santykiai bei didelis šeimos narių nerimo lygis. Tėvai dėl savo vidinių konfliktų nesugeba sukurti saugumo šeimoje, o tai skatina vaikų nerimą.

Pernelyg didelis susirūpinimas vaikams dažniausiai išsivyto su mokykla, sveikata, namais susijusiais įvykiais (kontroliniais, tėvų atstūmimu, fizine liga ar sužeidimais, medicininėmis procedūromis ir tėvų konfliktais ar bausmėmis.

Baimių terapija susidaro iš:

  •  Baimę keliančio įvykio kognityvinio perstruktūravimo, taip kad vaikas galėtų jį pamatyti mažiau gąsdinantį ir valdyti situaciją, o ne jos vengti.
  • Atsipalaidavimo ir vaizduotės įgūdžių lavinimo.
  • Baimę keliančių situacijų atskleidimo.
  • Adaptyvesnių reakcijų demonstravimo ir modeliavimo.

 Nerimo sutrikimų terapija:

  • Individuali, paskiriama gydytojų ir tėvų bendru sutarimu. Šeimos arba aplinkos.
  • Sisteminio desensitizavimo metodas. Nerimas gali sumažėti sąmoningai kartojant nerimą keliantį vaizdinį saugioje aplinkoje, arba palaipsniui gąsdinantį vaizdinį keičiant į labiau priimtiną, malonų.
  • Vaizdinių redukcijos būdas kai grėsmingas žmogus įsivaizduojamas mažas arba jam neįprastoje, komiškoje situacijoje (mokyklos fobija, socialinis nerimas, fobinis nerimo sutrikimas).

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas

Tai neuroelgesinis sutrikimas, kuris paliečia nuo 0.5% iki 1% vaikų ir paauglių. Vaikas gali patirti arba įkyrumus (pasikartojančias mintis, vaizdinius ar impulsus, kurie yra įkyrūs ir keliantys stresą arba maniją (pasikartojantį elgesį, tokį kaip rankų plovimą, arba mintis, tokias kaip skaičiavimas). Vaikas gali bandyti neutralizuoti savo baimę arba išvengti gąsdinančių įvykių naudojant ritualus (pavyzdžiui, šokinėja eidamas šaligatviu, kad neužliptų ant plyšio tam, kad apsaugotų tėvus) arba tikrinimą (nuolatos įjungia ir išjungia šviesą, kad “įsitikintų”, jog ji tikrai išjungta). Simptomai yra nesuvaldomi, susiję su stresu ir dažnai kliudo vaiko funkcionavimui namie, mokykloje ir socialiniame gyvenime.

 Obsesinio – kompuslinio sutrikimo terapijos metodai

  • Mokymas baimės valdymo įgūdžių, pavyzdžiui: raumenų atpalaidavimo, vaizduotės ir kvėpavimo kontrolės.
  • Nemalonių baimės simptomų kognityvinis perstruktūravimas
  • Laipsniškas pratinimas prie baimę keliančių objektų, neapsaugojant nuo baimės objekto, kuris skatina vaiką pamažu įprasti susidurti su jo baime (pavyzdžiui, liesti purviną durų rankeną) ir neatlikti įkyraus, nerimą mažinančio veiksmo (plauti rankas ar laikyti rankeną audiniu).
  • Perkeltinės prasmės istorijos, kurios parodo vaikui, kad jis ar ji turi pasirinkimą kaip elgtis ir gali išvengti obsesinio – kompulsinio sutrikimo bei jį lydinčių nemalonių pojūčių ir veiksmų.

Vyresniems:

  •  Minčių stabdymas, kai dėmesys nukreipiamas pasakius “stop”, suplojus delnais, garsiai skaičiuojant (obsesiniam kompulsiniam sutrikimui)
  • Užrašymas (dienoračio metodas) leidžia objektyviau įvertinti situaciją ir ieškoti alternatyvaus sprendimo (visiems nerimo sutrikimams).

 Philip C. Kendall

Psichologijos profesorius, Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimų klinikos Filadelfijoje direktorius. Sukūrė ir įvertino nemažai gydymo programų vaikams ir jaunuoliams.

Coping cats metodas. Tai kognityvinė – elgesinė metodika, kuri mokyklinio amžiaus vaikams padeda:

  • atpažinti nerimo jausmą ir psichines reakcija į nerimą;
  • įgyti gebėjimą atpažinti nerimą keliančias situacijas;
  • sukurti planą kaip susidoroti su situacija (rasti, kurie veiksmai gali būti efektyvūs);
  • išmokti vertinti savo veiksmus ir pastiprinti save.

Intervencija naudoja elgesio lavinimo strategijas, tokias kaip realių gyvenimo situacijų modeliavimas, vaidmenų žaidimas, atsipalaidavimo lavinimas ir grupės sustiprinimas. Užsiėmimo metu terapeutas naudoja socialinį pastiprinimą, vaiko apdovanojimui ir padrąsinimui.

Terapija trunka 16 konsultacijų. Pirmosios 8 konsultacijos yra lavinimosios, kuriose mokomasi naujų įgūdžių. Likusiose konsultacijose vaikas įgyvendina išmoktus naujus įgūdžius vaizduotėje ir realiame gyvenime.

Efektyvumas:

Kognityviosios terapijos principai padeda vaikams suvokti savo būseną bei jausmus ir juos priimti. Dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai ir socialiai menkaverčiai, todėl darbo metu svarbu parodyti jų stipriąsias puses, skatinti pasitikėjimą savimi, mokyti atpažinti ir išreikšti savo jausmus.

 Naudota literatūra:

 

 

Temos: Psichologinės problemos vaikystėje |

Comments are closed.