Carl R.Rogers. Apie tapimą asmeniu

Aistė Pranckevičienė, 2010-11-10

Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė

Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų.Karlas Rodžersas gimė amerikiečių šeimoje Ilinojuje. Nuo vaikystės jis buvo labai smalsus, žingeidus vaikas. Savo gyvenime garsus psichologas patyrė daug pokyčių, atradimų, prisidėjusių prie tobulėjimo, jo paties asmenybės brendimo. Pradėjęs nuo žemdirbystės studijų, gilinęsis į istoriją, vėliau religijos mokslus galiausiai nusprendė keisti profesiją ir pradėjo studijuoti psichologiją Kolumbijos universitete. Pats autorius pripažįsta, jog keistis, nebijoti paskatino suvokimas, kad net  autoritetai mokę jį, buvę sektinu pavyzdžiu, klysta ir jam įmanoma atrasti kažką savito, naujo.

Pirmoji, 1942 metais, parašyta Karlo Rodžerso knyga buvo “Konsultavimas ir psichoterapija”. Iš viso jis žinomas kaip  šešiolikos knygų bei daugiau nei dviejų šimtų mokslinių publikacijų autorius.  Dėstydamas psichologijos kursą Wisconsin-Madison universitete, jis parašė vieną garsiausių savo knygų  “Apie tapimą asmeniu”  išsamiai atskleisdamas nuostatas, kurioms jis buvo ištikimas.

Tik pradėjus skaityti pirmuosius puslapius knygoje pasitinka autoriui taip būdingas asmeniškas, gyvas, nuoširdus pasakojimas, tarsi palaikant realų kontaktą su skaitytoju. Pasakojimas pateikiamas įvairiapusiškai, papildant vaizdingais pavyzdžiais bei aptariant tokias svarbias temas, kaip į klientą nukreiptos psichoterapijos esmė, terapeuto ir terapinių santykių vaidmuo, psichoterapijos poveikis asmens pokyčiams.

“Man atrodo, kad kiekvienas sielos gelmėse savęs klausia:”Kas aš esu iš tikrųjų?Kaip galėčiau tapti savimi?”

Jei bandytume išsiaiškinti, tikriausiai daugelis patvirtintų, jog teko susidurti su savęs pažinimo, supratimo klausimais, dilemomis. Tai patvirtina vieną kertinių Karlo Rodžerso požiūrių, jog žmonės iš esmės yra geri bei  siekia saviraiškos. Kiekvienas iš mūsų esame lyg gilė: galime augti, tobulėti, įgyvendinti savo galias, jei tik aplinka prisideda prie šio proceso. Rodžerso nuomone, asmens augimas negalimas be nuoširdumo, palankumo, empatijos. Šios sąlygos patenkančios į besąlygiško priėmimo apibrėžimą visuomet išryškėdavo žymaus psichologo psichoterapijos procese. Empatiškai išklausomi žmonės “išmoksta geriau įsiklausyti į savo vidinių potyrių tėkmę”. Klientui nereikalinga perduoti gyvenimo filosofijos, principų rinkinio, kuriais jis galėtų nedvejodamas vadovautis, nes kiekvienas, pasak Rodžerso, turi teisę vystyti savo vidinę laisvę.

Svarbus akcentas rodžersinėje terapijoje – konsultanto darbas su savo vidumi. Psichoterapeutas, kaip ir konsultuojamas klientas visad  yra procese, nuolat tyrinėja savo vidinį pasaulį.  Tik priėmęs savo paties jausmus, būdamas jautrus savo potyriams konsultantas gali užmegzti pagalbos santykį. Tokį asmenišką, atvirą kontaktą Karlas Rodžersas įvardijo kaip santykį orientuotą į asmenį. Nes tiek konsultavimo procese, tiek tarpasmeniniame bendravime mums nesunku pajusti prieštaravimus, pateikiamus kito žmogaus kūno kalba, intonacija ir žodžiais. Tai glumina, jaučiamės nesaugūs, nepatiklūs, sunkiai pasitikime žmogumi.

Į asmenį orientuotos terapijos esmė padėti žmogui tapti savo paties organizmu, nieko nuo savęs nebeslėpti, neiškraipyti. Sėkmingą terapiją lydi Aš kaip objekto išnykimas: egzistuoja ne mano jausmas:

aš šią akimirką esu šis jausmas”.

Besąlygiškai primamas, gerbiamas klientas pamažu tampa aktyvus, drįsta nusimesti uždangą, išmoksta atpažinti ir reikšti tikruosius jausmus, kaip savuosius, o ne kaip tiesą apie kitą asmenį. Rodžersas praktikoje susidūręs su daugybę klientų, jų istorijų, iliustruoja kokia nelengva užduotis rodyti jausmus net artimiausiems žmonėms: tėvas, nors labai mylintis mažą dukrelę, bet nuolat tvardantis jausmus, nes vyrui nedera to demonstruoti, dukra atiduodanti savo jėgas, laiką ligotai motinai, kuri ją nuolat erzina, tačiau nedrįstanti net pripažinti, jog gali pykti ar nekęsti savo motinos. Kiekvienas iš mūsų prisimintume atvejų, kai  nemaloniai “nurydavome”, nutildydavome, anot mūsų, nederamus jausmus. Tačiau mes asmenybės, labai įvairialypės ir mūsų svarbiausia užduotis susidūrus su siaubingiausiais jausmais, juokingiausiais sapnais, viltimis, blogais poelgiais yra juos ne neigti, o priimti. Nes kitu atveju tenka išgyventi stipriausią neviltį, beprasmiškumą pasirinkant “būti kuo nors kitu nei savimi”.

Asmenybės sutrikimai apimantys grupę skirtingų ligų, kaip ribinis asmenybės sutrikimas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, yra labai susiję su individo neįsisamonintomis, išstumtomis mintimis, emocijomis. Žmogaus, turinčio asmenybės sutrikimų, elgesys, vidiniai išgyvenimai nelankstūs, pastovūs, neadaptyvūs ir kenkiantys jo socialianiam gyvenimui, kasdieniam funkcionavimui. Tokie asmenys gali būti kamuojami nepagrįsto nerimo, atrodyti bejausmiais, elgtis pernelyg impulsyviai, pervertinti save. Toks neadekvatus savęs suvokimas neleidžia asmenybės sutrikimų surintiems individams užmegzti ilgalaikius, artimus santykius. Knygoje “Apie tapimą asmeniu”, Karlas Rodžersas akcentuoja, jog savęs pažinimas glaudžiai susijęs ir su mūsų tarpasmeniais santykiais.

“Kai asmuo pamato, jog gali pasikliauti savaisiais jausmais ir reakcijomis, kai sužino, kad gali pasitikėti savimi, savo paties unikalumu, jis gali labiau pasitikėti ir žmona ar vaiku, pripažinti kito asmens nepakartojamus jausmus ir vertybes”.

Psichoterapijos dėka asmuo gali susigrąžinti sąveiką su savimi ir kartu kitais.

“Apie tapimą asmeniu” knygoje galime rasti labai asmeniškai, aiškiai pateiktas Karlo Rodžerso pažiūras, jo darbo rezultatus, apibūdintus asmens augimo, savęs radimo etapus. Tai intriguoja, sudomina skaitytoją, tačiau sprendimas suprasti save slypi tik kiekviename iš mūsų. Tik mūsų teisė atsakyti į klausimą:

”Ar aš gyvenu tokį gyvenimą, kuriuo esu visiškai patenkintas ir kuriame tikrai atsiskleidžiu?”

Naudota literatūra:

Comments are closed.