Fritz Riemann. Pagrindinės baimės formos
Aistė Pranckevičienė, 2010-11-09Kazakevičiūtė Aistė, Ramanauskaitė Julija, Venskutė Rasa
Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimė 1902 metų rugsėjo 12 dieną Chemnitze, turtingoje buržuazinėje šeimoje. Motinos nesugebėjimas leisti trims sūnums tapti vyrais ir netikėta tėvo mirtis turėjo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. Baigęs abitūros egzaminus, Fritzas pradėjo Miunchene studijuoti psichologiją. Tačiau studijos Miunchene jį nuvylė. Privačiai studijuodamas ieškojo žinių, kurių nerado universitete. Maždaug tuo pat metu Fritzas Riemannas susidūrė su psichoanalize ir astrologija. Tai buvo ryšys, kurio jis vėliau siekė visą gyvenimą. Jis rado, ko ieškojo. Pirmąkart jis ėmė aiškiai įsivaizduoti profesinę veiklą, kuri galėtų atitikti jo gabumus ir polinkius. 1934 metais Fritzas nuvyko į Leipcigą, kur pradėjo mokytis pas astrologą Herbertą Freiherrą von Klosklerį ir psichoanalitikę Theresą Benedek. Firtzas Riemannas tęsė mokslus Berlyno psichoanalitikos institute. Už jo egzamino darbą, kuriame buvo aprašytas pacientės, patiriančios įkirius isteriško verksmo priepuolius, gydymas, jis gavo tarptautinę premiją.
1960 metais Štutgarto psichoterapijos institutas pakvietė jį konferencijoje perskaityti paskaitą apie baimę. Vietinės laidyklos redaktorius pasiūlė parašyti apie tai knygą. Po metų pasirodė pirmasis knygos „Pagrindinės baimės formos“ leidimas. Jo trečioji žmona ir vaikai buvo su juo, kai 1979 metų rugpjūčio 24 dieną, vidurdienį, jis mirė nuo vėžio.
Fritzas Riemannas buvo psichoanalizės šalininkas ir savo pacientams taikė psichoanalitinį gydymą. F. Riemanno ir tradiciės psichoanalizės principai yra tokie patys: sapnų analizė, gynybos mechanizmai, vaikystės potyriai. Tačiau yra ir tam tikrų skirtumų. Visų pirma, Fritzas ne tik analizavo sutrikimus, bet daug dėmesio skyrė gerosioms ir stipriosiosm asmenybės savybėms. Taip pat jis išskyrė sąmonę ir pasąmonę, o priešsąmonės termino savo darbe nevartojo. Galiausiai, Fritzo Riemano psichoanalizė buvo glaudžiai susijusi su astrologija. Pasak jo, tai, kas psichikoje yra visuotina, dėsninga, turi būti papildyta individualios asmenybės, kurią rodo žmogaus gimimo horoskopas, poliumi.
Jo išleistoje knygoje „Pagrindinės baimės formos“ aiškiai perteikti asmenybės sutrikimai. Asmenybės sutrikimai- tai asmenybės bruožų, paprastai pirmą kartą pasireiškiančių paauglystėje, išliekančių visą gyvenimą ir sąlygojančių socialinę dezadaptaciją, visuma. Kiekvienas asmenybės sutrikimas pasižymi tam tikra charakteristika, turi klasifikaciją, siptomatiką ir bruožus, kurie yra tokie artimi F. Riemman išskirtiems asmenybės tipams, klasifikuotiems pagal baimę. Baimių atsiradimą autorius siejo su pagrindinėmis kosmoso jėgomis, teigdamas, kad „mes gimstame pasaulyje, kuris paklūsta keturiems galingiems impulsams“. Pirmoji jėga- tai Žemės sukimasis aplink Saulę, prilyginamas revoliucijai arba baimei atsiduoti. Antroji jėga šioje knygoje yra rotacija- Žemės sukimasis aplink savo ašį- simbolizuojantis tapsmo savimi baimę. Trečioji galingoji jėga šioje knygoje yra traukos dėsnis, kuris prilyginamas įcentriškumui, perteikiantis permainų baimę. Ir paskutinioji jėga- išcentriškumas- reiškiantis būtinybės baimę. Šie priešingi impulsai leido suskirstyti asmenybes į keturis pagrindinius tipus- šizoidas, depresiškas, suvaržytas ir isteriškas. Kiekvienas iš šių tipų turi sau būdingą baimę, kaip teigia pats F. Riemman, „Ir visada mes galime, – tarsi šizoidai- bijodami prarasti savąjį Aš, vengti artimų žmogiškų kontaktų; mes galime, – tarsi depresiškieji- bijodami išsiskyrimo ir vienatvės, likti priklausomi; visada mes galime, – tarsi suvaržytieji- bijodami pokyčių ir praeinamumo, laikytis to, kas įprasta, arba galų gale mes galime- tasi isterikai- pasiduoti savivalei, kad išvengtume, kad išvengtume būtinumo ir galutinumo baimės. Depresiškas tipas yra priešingas šizoidui, o suvaržytas- isteriškajam tipui, kad lengviau suprasti asmenybės tipų skirtumus padeda lyginamosios lentelės.
Depresiko ir šizoido palyginimas:
Kriterijus | Depresiškas tipas
„…kur tu eini, ten ir aš noriu eiti…“ |
Šizoidiškas tipas
„Jeigu peržiangiama mano nustatyta distancija, atsiranda neapykanta.“ |
Vaikystė | Svarbi antroji vystymosi fazė, kuomet poreikių patenkinimo šaltinis yra mama. Klaidingos mamų nuostatos- lepinimas arba nepripažinimas. | Dėmesys kreipiamas į vaiko situaciją po gimimo. Šizoidizuojamą žalą patiria nemylimi ir nelaukiami vaikai. |
Meilė | Meilė, noras mylėti ir būti mylimam šio tipo žmogui yra svarbiausi gyvenime. Bandoma gyventi partnerio gyvenimą. | Dažniausiai leidžiasi tik į neįpareigojančius santykius. Vengia pavojaus įsimylėti. Jam sunkiausia atskleisti gebėjimą mylėti. |
Agresija | Agresija ir afektai yra didelė problema. Dažniausia agresijos forma yra aimanavimas, skundimasis, užuojauta sau. | Baimė ir agresija glaudžiai siejasi. Agresija skirta įtampai nuimti. Ji suteikia šiam tipui galimybę priartėti prie kitų. |
Teigiamos savybės | Įsijautimas, supratingumas, šiluma, ištvermė. | Savarankiškas, ironiškas, dalykiškas, pasitikintis. |
Sapnai | Dažna valgymo tema. | Apokaliptinės katastrofos. |
Kaip padėti? | Padėti gali savarankiškumo ir nepriklausomybės plėtojimas. | Palengvėja, kai pasakai, kad bijai. |
Suvaržytojo ir isteriko palyginimas:
Kriterijus | Suvaržytas tipas
„Turbūt skaistybės diržą kažkada išrado suvaržytas žmogus.“ |
Isteriškas tipas
„Jis „savas bičas“; kuo gyvenimas sensacingesnis, tuo geriau – nuobodulys užmuša, todėl būdamas vienas tuojau pradeda nuobodžiauti.“ |
Vaikystė | Svarbus raidos periodas tęsiasi nuo 2 iki 4 metų. Didžiulę įtaką suvaržytumui turi valyvumo ugdymas. Įtakos turi ir amžiaus neatitinkantys reikalavimai. | Svarbus yra 4-6 metų raidos etapas. Įtakos turi tėvo/ motinos/ brolio/ sesers paveiklas. Svarbi ir tėvų branda, kuri duotų sveikų pavyzdžių. |
Meilė | Meilė, kuri gali išaugti iki pavojingos aistros, pati savaime kelia nerimą. Kontroliuoja savo jausmus. | Isteriškas žmogus myli meilę. Myli ją kaip viską, kas didina jo savigarbą. Dažni meilės trikampiai. |
Agresija | Dėl agresijos jam dažnai kyla sunkumų. Dažnai su agresija elgiasi atsargiai, vengia ją išreikšti. | Agresija jam siejasi su rugtyniavimu ir konkurencija. Agresija būna spontaniška, trumpa, be keršto. |
Teigiamo savybės | Stabilus, ištvermingas, kantrus, paregingas. | Rizikingas, iniciatyvus, nekantrus, smalsus. |
Sapnai | Sapnai skurdūs, bespalviai. | Tvrito pagrindo po kojomis neturėjimas, stovėjimas ant bedugnės kašto. |
Kaip padėti? | Padėti tegali supratimas, kurgi yra tikrieji įkyrumų užkulisiai. | Turi nevengti realybės, suprasti jos taisykles ir dogmas. |
Asmenybių tipai aprašomi labai išsamiai: aptariami tipams būdingi teigiami bruožai; santykis su religija; agresijos pasireiškimo būdai; profesijos, kurias dažniausiai renkasi tipų atstovai; sveikatos sutrikimai atsirandantys dėl neišspręstų baimių; vaikystės išgyvenimai, lemiantis tolesnį asmenybės vystymąsi bei pateikiama nurodymų, kaip tinkamai auklėti vaikus ir užkirsti kelią baimių formavimuisi. Asmenybės tipai lyginami tarpusavyje. Be to, pateikiami pavyzdžiai iš asmeninės F. Riemanno konsultavimo patirties, literatūros kūrinių, pjesių bei visiems keturiems tipams autorius pritaiko patarlių ar vaizdžių metaforinių išsireiškimų. Knyga aiškiai struktūruota, maloniai skaitoma, nes autorius pasižymi subtiliu humoro jausmu. Knyga turi tik vieną trūkumą – nepaaiškinami sudėtingesni moksliniai terminai. Ir nors tekstas nėra jais perkrautas, specifiniai terminai apsunkina greitą knygos skaitymą. Todėl ši knyga visų pirma yra svarbi specialistui, dirbančiam psichologo darbą, bet taip pat ji gali būti naudinga žmonėms, norintiems geriau suprasti save ir kitus.
Šiame darbe mes perteikėme tas knygos idėjas, kurios mums pasirodė svarbiausios. Tačiau suvokimas yra asmeniškas, todėl siūlome Jums patiems perskaityti šią puikią knygą ir atrasti joje tai, kas Jums yra aktualu.
Naudota literatūra:
- Grundformen der Angst. (http://arbeitsblaetter.stangl-aller.at/EMOTION/Riemann.shtml, žiūrėta: 2010-10-20).
- Mayer D. Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2008.
- Riemann F. Pagrindinės baimės formos. Alma littera, 2004.
- Wikipedia. (http://en.wikipedia.org/wiki/Fritz_Riemann_%28psychologist%29, žiūrėta: 2010-10-22).