Gintarė Ainytė, Urtė Benaitytė, Jurgita Lukminaitė

Filme „Black swan“ („Juodoji gulbė“) vaizduojamas anankastinis (arba obsesinis – kompulsinis) asmenybės sutrikimas. Šio asmenybės sutrikimo pagrindinis bruožas yra tobulumo siekimas (perfekcionizmas). Žmonės, turintys šį sutrikimą, jaučia perdėtą atsargumą, ryškų abejojimą, susirūpinimą tvarka. Jiems pasireiškia ir perdėtas sąžiningumas, skrupulingumas, rigidiškumas (griežtumas, nelankstumas, tvirtumas), pedantiškumas, socialinių normų laikymasis, nenoras rizikuoti. Tokie žmonės linkę daug abejoti, yra nepastovūs ir nenori būti kontroliuojami. Taip pat, pastebimas užsispyrimas ir didelių reikalavimų kėlimas kitiems. Šio tipo žmonių socialiniai santykiai yra skurdūs. Svarbu ir tai, jog šio sutrikimo metu, atsiranda įkyrios, neadekvačios pasikartojančios ir ilgalaikės mintys, impulsai ar vaizdai, kurie yra nerimo ar distreso priežastis. Pastebėta, kad obsesiniame – kompulsiniame asmenybės sutrikime nėra tokių ryškių obsesijų ir kompulsijų, kaip obsesiniame kompulsiniame sutrikime (perdėtas rankų plovimas ir kiti panašūs ritualai).

Filme, sutrikimas yra vaizduojamas tikroviškai, tačiau iš pirmo žvilgsnio būtų galima jį supainioti su šizofrenija ar psichoze, dėl, filmo pagrindinei veikėjai Ninai, pasireiškiančių haliucinacijų ir perdėjimo. Kaip jau minėjome, sutrikimui labai būdingas tobulumas, kurio Nina viso filmo metu siekia ir galiausiai pasiekia. Be to, pagrindinė veikėja turėjo idealą, kuriam norėjo ir stengėsi prilygti (kita balerina Betė). Heroję persekioja įkyrios mintys, kad ji turi persikūnyti į juodąja gulbę. Taip pat, Nina stengiasi laikytis griežtos tvarkos, paklusti taisyklėms. Tai galime matyti iš jos mamos iškeltų taisyklių laikymosi ir kitų, taisyklių nesilaikančiųjų, drausminimo (epizodas, kuriame Lilė rūko). Filme ryškiai atskleista ir seksualumo problema. Per tai atsiskleidžia nenoras rizikuoti, rigidiškumas, atsargumas, bei abejojimas. Be to, pagrindinė veikėja patiria daug streso ir spaudimo šeimoje bei profesinėje veikloje, kas sukelia didelį nerimą. Dėl to, Ninai pasireiškia haliucinacijos (mato save iš šalies ir vaizdinius paveiksluose, jaučiasi persekiojama, regi savo kūno žaizdas ir jaučia kūno virsmą į juodąją gulbę, įsivaizduoja situacijas, kurių net nebuvo). Pastebime atitikimus ir socialiniuose santykiuose, nes pagrindinė veikėja neturėjo nei vienos draugės ar draugo, o ir santykiai su mama nebuvo tobuli. Dar vienas atitikimas – valgymo sutrikimai, kurių nestokoja ir Nina. Mūsų nuomone, filme pasireiškia neatitikimas dėl haliucinacijų (jų per daug ir jos per ryškiai pasireiškia šiam sutrikimui).

Herojė Nina dėl šio sutrikimo patiria nemažai sunkumų. Jai sunku adaptuotis aplinkoje, dėl per didelio tobulumo siekimo, noro atitikti normas. Visa jos veikla sutelkta ties juodosios gulbės vaidmeniu ir tuo kaip į jį įsikūnyti, bei tobulai atlikti. Dar didesnių sunkumų kyla dėl baletmeisterio Tomo siekio išlaisvinti Ninos užslėptą pusę, kuri turėtų atspindėti juodąją gulbę. Tačiau tai prieštarauja Ninos asmenybei, kuri turi anankastinį sutrikimą. Taip pat pastebimi sunkumai ir socialinių santykių srityje. Ninai sunkiai sekasi užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Dar didesni sunkumai iškyla bendravime su priešingos lyties atstovais. O santykiuose su mama taip pat nėra šilumos ir jie sutelkti tik ties viena sfera – baletu. Filmo eigoje, sustiprėjus sutrikimui, Nina visur pradeda įžvelgti konkurenciją. Ji nepasitiki kitais žmonėmis ir visur įžvelgia klastą. Herojė siekia, kad būtų laikomasi jos požiūrio, tačiau dėl to, ji atsiriboja nuo aplinkinių ir susigadina santykius tiek su mama, tiek su kolege Lile. Pagerėjimas, sutrikimo atžvilgiu, pastebimas, kai Nina bando atsipalaiduoti: tiek seksualinių instinktų išlaisvinimu, tiek išsilaisvinimu nuo rutinos. Tačiau niekas neįžvelgia ir nesupranta, kad Nina turi psichologinių problemų. Visi traktuoja tai, kaip eilinį stresą dėl svarbaus vaidmens. Reikia pastebėti, kad herojės aplinka skatina sutrikimo progresavimą dėl didelių reikalavimų: mama per savo dukrą bando įgyvendinti savo jaunystės svajones, baletmeisteris nori Ninos tobulumo ir išsilaisvinimo, ir pats vaidmens atsakingumas iš veikėjos reikalauja absoliutaus tobulumo.

Peržiūrėjus filmą „Juodoji gulbė“, susiformuoja įspūdis, kad per didelis tobulumo siekimas, kuris pasireiškia per anankastinį asmenybės sutrikimą, ir normų laikymasis žlugdo asmenybę. Nes žmogus užvaldytas šio sutrikimo nesuvokia tikrovės, mato tik tai, ką nori ir ko bijo. Susidaro įspūdis, kad tokie žmonės visai savęs nesaugo ir negaili. Siekia viską atlikti tobulai, nepaisant išsekimo ir savęs naikinimo. Tokie žmonės kaip Nina, turi tikslą, tiksliai žino kaip jį pasiekti ir laikosi plano, atsisako visų pašalinių veiksnių, kurie trukdo to tikslo siekimui. Atsižvelgiant į tai, kad anankastinio sutrikimo pagrindinis bruožas yra perfekcionizmas, galima teigti, kad šis sutrikimas filme perteikiamas gana tiksliai ir teisingai.

Anankastinį asmenybės sutrikimą turintiems žmonėms, galima padėti keliais būdais. Šiuo metu efektyviausiais laikomi du gydymo metodai. Vienas – tai gydymas medikamentais. Gydymui naudojami antidepresantai – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI ). Tai modernūs, dažniausiai pašalinių poveikių neturintys medikamentai. Kitas gydymo būdas – psichoterapija. Dažniausiai taikoma kognityvinė – pažinimo terapija. Jos esmė – palaipsniui, nedideliais žingsneliais mokytis toleruoti diskomfortą atsirandantį dėl įkyrumų, to dėka patys įkyrumai pradeda mažėti. Taip pat keisti jų susidvejinusį mastymą, perfekcionizmą, neryžtingumą ir nuolatinį nerimą. Būtų galima taikyti ir psichodinaminę terapiją – ji padeda pacientams atpažinti, patirti ir priimti savo jausmus, pripažinti savo asmenybės apribojimus. Galimas medikamentinio ir nemidakementinių gydymo būdų derinimas. Kokį gydymo būdą pasirinkti, priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų intensyvumo ir nuo paciento noro.

Šio filmo pagrindinei herojei, mes galėtume padėti mokant atsipalaidavimo, minčių kontrolės ir dėmesio nukreipimo į kitą veiklą. Taip pat svarbu padėti suvokti slypinčias baimes, fobijas, nerimo šaltinius. Apibendrinant, kaip pasakė baletmeisteris Tomas, šio filmo pagrindinei herojei Ninai „Skersai kelio – tik tu pati“. Tokiems žmonėms, kaip Nina, labai svarbus išsilaisvinimas, atsipalaidavimas, pabėgimas nuo rutinos.

Literatūra:

1. Comer R. J., (2001), Abnormal Psychology Fourth Edition, New York: Worth Publishers;
2. Rathus S. A., Nevid J. S., (1991), Abnormal Psychology, New Jersey: Prentice Hall, Englewood Cliffs;
3. Sarason I. G, Sarason B. R., (1987), Abnormal Psychology: The problem of Maladaptive Behavior, Fith Editon, New Jersey: Englewood Cliffs;
4. Stein G., Wilkinson G., (2007), Seminars in General Adult Psychiatry (Second Editon), Trowbridge, Wiltshire: The Cromwell Press.