Istorija. Transakcinės analizės kūrėju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizės nebijojo mesti iššūkį froidistinėms sąvokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodė kaip prieina prie ego būsenos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis išvystė triadinę schemą, kuri dabar naudojama (Tėvas, Suaugęs, Vaikas), trečiasis straipsnis “Transakcinė analizė: grupinės terapijos nauja ir efektyvi metodika,” buvo parašytas po kelių mėnesių ir pristatytas 1957 m. vakarų regioniniame Amerikos Los Andželo grupinės psichoterapijos asociacijos susitikime. Be to , kitame straipsnyje pridėjo svarbias naujas žaidimų ir scenarijų ypatybes, po šių straipsnių TA pradėjo populiarėti (TTAA).

TA buvo nepripažinama tradicinės psichoterapijos bendruomenės atstovų, nes ji nukrypo nuo Froido teorijos. Tačiau iki 1970 m. dėl jo netechninio ir nesudėtingų sąvokų ir žmogaus psichikos modelio, daugelis TA terminų ir sąvokų buvo priimti terapiautų praktikų, kaip jų atskirų psichoterapijos metodų dalis.

TA populiarumas nuo 1970 m. JAV pradėjo nykti, tačiau jos populiarumas iššaugo kitur pasaulyje. Taip pat labiau atsidavę TA atstovai susivienijo ir įkūrė tarptautinę transakcinės analizės asociaciją, kuri yra aktyvi ir dabar (Wikipedia).

Apie teoriją. Pagal Wikipedia, TA yra kitokia, nei psichoanalizė, nes pastaroji yra orentuota į pačio žmogaus vidų, o transakcinė analizė į sąveikas tarp žmonių.

TA yra asmenybės teorija, kuri aiškina, jog žmogaus elgesys yra susietas su tam tikra emocine būsena. Šios būsenos yra vadinamos ego būsenomis – tai jausmų ir su jais susietų elgesio schemų sistema. Galimos trys ego būsenos:

• Tėvas (jausmų, minčių ir elgesio modelių rinkinys, primenantis tėvų jausmus, mintis ir elgesio modelius. Žmogaus iš tėvų gautos moralės normos, tradicijos, griežtos taisyklės);
• Suaugęs (kontroliuoja vaiką ir tėvą. Yra tarpininkas tarp tėvo ir vaiko pasaulio. Viską pasveria ir priima racionalų sprendimą, objektyviai vertina realybę);
• Vaikas (iš žmogaus vaikystės likęs jausmų, minčių ir elgesio modelio rinkinys. Tai intuicijos, spontaniškumo, kūrybiškumo, džiaugsmo, intymumo šaltinis).

Kiekvienoje bendravimo situacijoje dominuoja viena iš jų. Vieno iš bendraujančiųjų elgesys skatina kitą asmenį kaip nors reaguoti. Žodis, veiksmas, gestas, rodantis, kad vienas žmogus pastebėjo kitą, yra transakcinis stimulas, o kito žmogaus atsakymas į šį stimulą – transakcinė reakcija. Stimulas ir reakcija sudaro transakciją – bendravimo vienetą. Transakcinės analizės tikslas yra nustatyti, kurios ego būsenos dalyvauja apsikeičiant stimulais ir reakcijoms. Svarbu yra tai, kokia būsena dalyvavo stimule, o kokia – reakcijoje ir ar šios būsenos susiderina.

Papildančios transakcijos – reakcija į atitinkamą stimulą:

 

 Susikertančios transakcijos – reakcijos neatitinka stimulo:

  

 Paslėptos transakcijos – vienoks bendravimas vyksta socialiniam lygmenyje ir visai kitoks psichologiniame:

 

Žmogų motyvuoja sensorinės stimuliacijos poreikis (susijęs su fiziniu artumu), pripažinimo poreikis, laiko struktūravimo poreikis (kartu su kitais žmonėmis praleidžiamo laiko planavimas). Laiko struktūravimo poreikis turi kelis būdus, kaip galima bendrauti su kitais: pasitraukimas (kai žmonės vienas su kitu nekontaktuoja), ritualai (tai stilizuoti vienas kito pripažinimo ženklai), veikla (tai su darbine veikla susijęs pripažinimas), laiko praleidimas (tai paprastos, vieną kitą papildančios, apie tą pačią temą transakcijos), žaidimai (būdingas užslėptų motyvų buvimas bendraujant) (Perminas, 2004).

Požiūris į asmenybę. Kiekvienas žmogus pasąmonėje turi savo gyvenimo planą, pagal kurį, jis struktūruoja didesnį laiko tarpą. Šis gyvenimo planas vadinamas scenarijumi, kuris yra pastoviai vykdomas ir formuojasi ankstyvoje vaikystėje kaip tėvų programavimas ir atsakas į tėvų programavimą. Scenarijaus turėjimas žmonėms suteikia iliuziją, kad jie yra autonomiški, nors iš tikro jie nesąmoningai vykdo savo scenarijų, t. y. elgesys užprogramuotas. Scenarijų gali paveikti ir iki gimimo vykę veiksniai: kokia vaiko gimimo situacija, ar gimimas planuotas, laukiama vaiko lytis, kaip buvo pradėtas vaikas, gimimų eiliškumas, motinos sveikata po gimdymo, vardai ir pavardės. Scenarijaus programavimas prasideda bendraujant su mama, vėliau tęsiasi veikiamas šeimos – vaikas išsirenka savo poziciją. Tada jam reikia suprasti, kas atsitinka su tokiais kaip jis. Anksčiau ar vėliau vaikas išgirsta istoriją (pasaką), kuri jam padaro didelį įspūdį ir ji tampa jo gyvenimo scenarijumi.

Pozicijos, kurias pasirenka žmogus būna įvairios:

• Aš+, Tu+ – tai sveikos asmenybės pozicija. Ši pozicija reiškia, kad žmogus priima, realiai vertina save ir kitą, pasirengęs bendradarbiauti ir spręsti problemas. Tokio žmogaus emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, yra spontaniškos. Jis realiai suvokia savo atsakomybę, pasitiki savo jėgoms, gyvena santarvės su savimi ir kitais jausmu, siekia realizuoti savo potencialą. Yra garbingas, aktyvus, produktyvus.
• Aš-, tu+ – tai kai nuvertina save, pervertina kitus. Tokiam žmogui būdinga depresija, savęs žeminimas. Jis jaučiasi nevykėlis, vienišius. Mano, kad jį gali išgelbėti kiti, todėl siekia būdų būti jų mylimas. Jam nuolat reikia kitų pagalbos.
• Aš+, Tu- – ta savęs iškėlimo, teisuolio pozicija. Toks žmogus yra linkęs dominuoti, siekiantis tobulumo, revanšo pralaimėjus. Nepakenčia kaltinimų, dėl visko kaltina kitus.
• Aš-, Tu- – tai kai nuvertinant save, nuvertinami ir visi kiti. Beviltiškumas. Nepasitiki kitais, todėl bendraudami siekia išlaikyti atstumą. Visiškai atsiduodamas likimui lieka tik gyvenimo stebėtojas, bijo permainų, neproduktyvus. Atlaidus savi silpnybėms. Nesu geba ir nenori būti laimingas.

Vaiko likimas yra nulemtas ne tik scenarijaus, bet ir antiscenarijaus, kurį vaikui perduoda tėvų Tėvas. Scenarijus ir antiscenarijus gali vienas kitam prieštarauti, ir žmogus bus priverstas savo gyvenime vykdyti tai vieną, tai kitą, nors, Berno teigimu, scenarijus visada nugali. Tokiu būdu žmonės įgyja scenarijų vaikystėje ir yra priversti laikytis jo visą gyvenimą. Bet koks nukrypimas nuo scenarijaus sukelia diskomfortą. Scenarijaus laikymasis – tai elgesys pagal tėvų reiklavimus ir tuo pačiu jų globos pojūtis.

Berno teigimu, tik nedaugelis sugeba būti iš tikro autonomiški – praktiški ir suaugę, žinantys, kurie impulsai sklinda iš kitų žmonių ir kurie – iš jo paties. Tuo tarpu iliuzine autonomija – tai iš Vaiko sklindančių impulsų ir idėjų priemimas kaip ir sklindančio iš Suaugusiojo.

Sveikai asmenybei būdinga:

– Įsijungimas į dabartį – žmogus, matantis, girdintis, jaučiantis tai, kas vyksta dabar ir darantis tai taip, kaip gali tik jis, o ne taip, kaip jį mokė.

– Spontaniškumas – galimybė pačiam pasirinkti, kokius jausmus jausti ir kaip juos išreikšti. Laisvė nežaisti žaidimų.

– Intymumas – spontaniškumas, laisvas nuo žaidimų, nuoširdus gyvenančio čia ir dabar žmogaus elgesys (Perminas, 2004).

Praktinis terapijos pritaikomumas (terapijos). Praktinėje veikloje TA gali būti panaudojama diagnozuojant ir gydant daugelio tipo psichologinius sutrikimus. Gali būti taikomos įvairios terapijos formos: individualios, poroms, šeimoms ir grupėms (Wikipedia). Anot A, Permino (2004), terapija dažniausiai vyksta grupėje. Tokios terapijos privalumai, jog grupės nariai gali stebėti vienas kito ego būsenas ir tuo pačiu geriau pažinti savąsias. Be to, grupėje yra galimybė stebėti transakcijas bei žaidimus. Grupėje atlikta vieno asmens scenarijaus analizė padeda kitiems geriau analizuoti savuosius scenarijus.

Terapijoje naudojami metodai:

• Struktūrinės analizės tikslas – padėti klientui suvokti savo ego būsenas bei jų turinį. Pasiekti, kad kritinėse situacijose asmenybė išlikti Suaugusiojo pozicijoje.
• Transakcinės analizės tikslas – padėti klientui suvokti, kokias jis transakcijas naudoja sudėtingose situacijose ir tuo pačiu padėti geriau įveikti tas situacijas. Kitaip sakant, pasiekti tokios Suaugusiojo būsenos, kuri galėtų laisvai spręsti, kada leisti pasireikšti Vaiko, o kada Tėvo būsenoms.
• Žaidimų analizės tikslas – padėti klientui suvokti dažniausiai jo naudojamus žaidimus, laiko struktūravimo ir paglostymų gavimo būdus. Kokį žaidimą jis žaidžia, kokius ėjimus naudoja žaidime, kokie būna išlošimai ir kaip žaidimas sustiprina jo gyvenimišką poziciją.
• Scenarijaus analizės tikslas – padėti klientui atsisakyti gyvenimo pagal scenarijų ir pradėti elgtis autonomiškai.

Naudota literatūra

1. Perminas A., Goštautas A., Endriulaitienė A., „Asmenybė ir sveikata: Teorijų sąvadas”, VDU leidykla, Kaunas, 2004;

2. Tarptautinė transakcinės analizės asociacija: http://www.itaa-net.org/ta/bernehist.htm (Žiūrėta 2008-09-18);

3. Wikipedia – nemokama enciklopedija: http://en.wikipedia.org/wiki/Transactional_analysis (žiūrėta 2008-09-18)