Istorija. TransakcinÄ—s analizÄ—s kÅ«rÄ—ju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizÄ—s nebijojo mesti iÅ¡Å¡Å«kį froidistinÄ—ms sÄ…vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodÄ— kaip prieina prie ego bÅ«senos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis iÅ¡vystÄ— triadinÄ™ schemÄ…, kuri dabar naudojama (TÄ—vas, SuaugÄ™s, Vaikas), trečiasis straipsnis “TransakcinÄ— analizÄ—: grupinÄ—s terapijos nauja ir efektyvi metodika,” buvo paraÅ¡ytas po kelių mÄ—nesių ir pristatytas 1957 m. vakarų regioniniame Amerikos Los Andželo grupinÄ—s psichoterapijos asociacijos susitikime. Be to , kitame straipsnyje pridÄ—jo svarbias naujas žaidimų ir scenarijų ypatybes, po Å¡ių straipsnių TA pradÄ—jo populiarÄ—ti (TTAA).

TA buvo nepripažinama tradicinės psichoterapijos bendruomenės atstovų, nes ji nukrypo nuo Froido teorijos. Tačiau iki 1970 m. dėl jo netechninio ir nesudėtingų sąvokų ir žmogaus psichikos modelio, daugelis TA terminų ir sąvokų buvo priimti terapiautų praktikų, kaip jų atskirų psichoterapijos metodų dalis.

TA populiarumas nuo 1970 m. JAV pradėjo nykti, tačiau jos populiarumas iššaugo kitur pasaulyje. Taip pat labiau atsidavę TA atstovai susivienijo ir įkūrė tarptautinę transakcinės analizės asociaciją, kuri yra aktyvi ir dabar (Wikipedia).

Apie teoriją. Pagal Wikipedia, TA yra kitokia, nei psichoanalizė, nes pastaroji yra orentuota į pačio žmogaus vidų, o transakcinė analizė į sąveikas tarp žmonių.

TA yra asmenybÄ—s teorija, kuri aiÅ¡kina, jog žmogaus elgesys yra susietas su tam tikra emocine bÅ«sena. Å ios bÅ«senos yra vadinamos ego bÅ«senomis – tai jausmų ir su jais susietų elgesio schemų sistema. Galimos trys ego bÅ«senos:

• TÄ—vas (jausmų, minčių ir elgesio modelių rinkinys, primenantis tÄ—vų jausmus, mintis ir elgesio modelius. Žmogaus iÅ¡ tÄ—vų gautos moralÄ—s normos, tradicijos, griežtos taisyklÄ—s);
• SuaugÄ™s (kontroliuoja vaikÄ… ir tÄ—vÄ…. Yra tarpininkas tarp tÄ—vo ir vaiko pasaulio. ViskÄ… pasveria ir priima racionalų sprendimÄ…, objektyviai vertina realybÄ™);
• Vaikas (iÅ¡ žmogaus vaikystÄ—s likÄ™s jausmų, minčių ir elgesio modelio rinkinys. Tai intuicijos, spontaniÅ¡kumo, kÅ«rybiÅ¡kumo, džiaugsmo, intymumo Å¡altinis).

Kiekvienoje bendravimo situacijoje dominuoja viena iÅ¡ jų. Vieno iÅ¡ bendraujančiųjų elgesys skatina kitÄ… asmenį kaip nors reaguoti. Žodis, veiksmas, gestas, rodantis, kad vienas žmogus pastebÄ—jo kitÄ…, yra transakcinis stimulas, o kito žmogaus atsakymas į šį stimulÄ… – transakcinÄ— reakcija. Stimulas ir reakcija sudaro transakcijÄ… – bendravimo vienetÄ…. TransakcinÄ—s analizÄ—s tikslas yra nustatyti, kurios ego bÅ«senos dalyvauja apsikeičiant stimulais ir reakcijoms. Svarbu yra tai, kokia bÅ«sena dalyvavo stimule, o kokia – reakcijoje ir ar Å¡ios bÅ«senos susiderina.

Papildančios transakcijos – reakcija į atitinkamÄ… stimulÄ…:

 

 Susikertančios transakcijos – reakcijos neatitinka stimulo:

  

 PaslÄ—ptos transakcijos – vienoks bendravimas vyksta socialiniam lygmenyje ir visai kitoks psichologiniame:

 

Žmogų motyvuoja sensorinės stimuliacijos poreikis (susijęs su fiziniu artumu), pripažinimo poreikis, laiko struktūravimo poreikis (kartu su kitais žmonėmis praleidžiamo laiko planavimas). Laiko struktūravimo poreikis turi kelis būdus, kaip galima bendrauti su kitais: pasitraukimas (kai žmonės vienas su kitu nekontaktuoja), ritualai (tai stilizuoti vienas kito pripažinimo ženklai), veikla (tai su darbine veikla susijęs pripažinimas), laiko praleidimas (tai paprastos, vieną kitą papildančios, apie tą pačią temą transakcijos), žaidimai (būdingas užslėptų motyvų buvimas bendraujant) (Perminas, 2004).

PožiÅ«ris į asmenybÄ™. Kiekvienas žmogus pasÄ…monÄ—je turi savo gyvenimo planÄ…, pagal kurį, jis struktÅ«ruoja didesnį laiko tarpÄ…. Å is gyvenimo planas vadinamas scenarijumi, kuris yra pastoviai vykdomas ir formuojasi ankstyvoje vaikystÄ—je kaip tÄ—vų programavimas ir atsakas į tÄ—vų programavimÄ…. Scenarijaus turÄ—jimas žmonÄ—ms suteikia iliuzijÄ…, kad jie yra autonomiÅ¡ki, nors iÅ¡ tikro jie nesÄ…moningai vykdo savo scenarijų, t. y. elgesys užprogramuotas. Scenarijų gali paveikti ir iki gimimo vykÄ™ veiksniai: kokia vaiko gimimo situacija, ar gimimas planuotas, laukiama vaiko lytis, kaip buvo pradÄ—tas vaikas, gimimų eiliÅ¡kumas, motinos sveikata po gimdymo, vardai ir pavardÄ—s. Scenarijaus programavimas prasideda bendraujant su mama, vÄ—liau tÄ™siasi veikiamas Å¡eimos – vaikas iÅ¡sirenka savo pozicijÄ…. Tada jam reikia suprasti, kas atsitinka su tokiais kaip jis. Anksčiau ar vÄ—liau vaikas iÅ¡girsta istorijÄ… (pasakÄ…), kuri jam padaro didelį įspÅ«dį ir ji tampa jo gyvenimo scenarijumi.

Pozicijos, kurias pasirenka žmogus būna įvairios:

• AÅ¡+, Tu+ – tai sveikos asmenybÄ—s pozicija. Å i pozicija reiÅ¡kia, kad žmogus priima, realiai vertina save ir kitÄ…, pasirengÄ™s bendradarbiauti ir sprÄ™sti problemas. Tokio žmogaus emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, yra spontaniÅ¡kos. Jis realiai suvokia savo atsakomybÄ™, pasitiki savo jÄ—goms, gyvena santarvÄ—s su savimi ir kitais jausmu, siekia realizuoti savo potencialÄ…. Yra garbingas, aktyvus, produktyvus.
• AÅ¡-, tu+ – tai kai nuvertina save, pervertina kitus. Tokiam žmogui bÅ«dinga depresija, savÄ™s žeminimas. Jis jaučiasi nevykÄ—lis, vieniÅ¡ius. Mano, kad jį gali iÅ¡gelbÄ—ti kiti, todÄ—l siekia bÅ«dų bÅ«ti jų mylimas. Jam nuolat reikia kitų pagalbos.
• AÅ¡+, Tu- – ta savÄ™s iÅ¡kÄ—limo, teisuolio pozicija. Toks žmogus yra linkÄ™s dominuoti, siekiantis tobulumo, revanÅ¡o pralaimÄ—jus. Nepakenčia kaltinimų, dÄ—l visko kaltina kitus.
• AÅ¡-, Tu- – tai kai nuvertinant save, nuvertinami ir visi kiti. BeviltiÅ¡kumas. Nepasitiki kitais, todÄ—l bendraudami siekia iÅ¡laikyti atstumÄ…. VisiÅ¡kai atsiduodamas likimui lieka tik gyvenimo stebÄ—tojas, bijo permainų, neproduktyvus. Atlaidus savi silpnybÄ—ms. Nesu geba ir nenori bÅ«ti laimingas.

Vaiko likimas yra nulemtas ne tik scenarijaus, bet ir antiscenarijaus, kurį vaikui perduoda tÄ—vų TÄ—vas. Scenarijus ir antiscenarijus gali vienas kitam prieÅ¡tarauti, ir žmogus bus priverstas savo gyvenime vykdyti tai vienÄ…, tai kitÄ…, nors, Berno teigimu, scenarijus visada nugali. Tokiu bÅ«du žmonÄ—s įgyja scenarijų vaikystÄ—je ir yra priversti laikytis jo visÄ… gyvenimÄ…. Bet koks nukrypimas nuo scenarijaus sukelia diskomfortÄ…. Scenarijaus laikymasis – tai elgesys pagal tÄ—vų reiklavimus ir tuo pačiu jų globos pojÅ«tis.

Berno teigimu, tik nedaugelis sugeba bÅ«ti iÅ¡ tikro autonomiÅ¡ki – praktiÅ¡ki ir suaugÄ™, žinantys, kurie impulsai sklinda iÅ¡ kitų žmonių ir kurie – iÅ¡ jo paties. Tuo tarpu iliuzine autonomija – tai iÅ¡ Vaiko sklindančių impulsų ir idÄ—jų priemimas kaip ir sklindančio iÅ¡ Suaugusiojo.

Sveikai asmenybei būdinga:

– Ä®sijungimas į dabartį – žmogus, matantis, girdintis, jaučiantis tai, kas vyksta dabar ir darantis tai taip, kaip gali tik jis, o ne taip, kaip jį mokÄ—.

– SpontaniÅ¡kumas – galimybÄ— pačiam pasirinkti, kokius jausmus jausti ir kaip juos iÅ¡reikÅ¡ti. LaisvÄ— nežaisti žaidimų.

– Intymumas – spontaniÅ¡kumas, laisvas nuo žaidimų, nuoÅ¡irdus gyvenančio čia ir dabar žmogaus elgesys (Perminas, 2004).

Praktinis terapijos pritaikomumas (terapijos). Praktinėje veikloje TA gali būti panaudojama diagnozuojant ir gydant daugelio tipo psichologinius sutrikimus. Gali būti taikomos įvairios terapijos formos: individualios, poroms, šeimoms ir grupėms (Wikipedia). Anot A, Permino (2004), terapija dažniausiai vyksta grupėje. Tokios terapijos privalumai, jog grupės nariai gali stebėti vienas kito ego būsenas ir tuo pačiu geriau pažinti savąsias. Be to, grupėje yra galimybė stebėti transakcijas bei žaidimus. Grupėje atlikta vieno asmens scenarijaus analizė padeda kitiems geriau analizuoti savuosius scenarijus.

Terapijoje naudojami metodai:

• StruktÅ«rinÄ—s analizÄ—s tikslas – padÄ—ti klientui suvokti savo ego bÅ«senas bei jų turinį. Pasiekti, kad kritinÄ—se situacijose asmenybÄ— iÅ¡likti Suaugusiojo pozicijoje.
• TransakcinÄ—s analizÄ—s tikslas – padÄ—ti klientui suvokti, kokias jis transakcijas naudoja sudÄ—tingose situacijose ir tuo pačiu padÄ—ti geriau įveikti tas situacijas. Kitaip sakant, pasiekti tokios Suaugusiojo bÅ«senos, kuri galÄ—tų laisvai sprÄ™sti, kada leisti pasireikÅ¡ti Vaiko, o kada TÄ—vo bÅ«senoms.
• Žaidimų analizÄ—s tikslas – padÄ—ti klientui suvokti dažniausiai jo naudojamus žaidimus, laiko struktÅ«ravimo ir paglostymų gavimo bÅ«dus. Kokį žaidimÄ… jis žaidžia, kokius Ä—jimus naudoja žaidime, kokie bÅ«na iÅ¡loÅ¡imai ir kaip žaidimas sustiprina jo gyvenimiÅ¡kÄ… pozicijÄ….
• Scenarijaus analizÄ—s tikslas – padÄ—ti klientui atsisakyti gyvenimo pagal scenarijų ir pradÄ—ti elgtis autonomiÅ¡kai.

Naudota literatūra

1. Perminas A., GoÅ¡tautas A., EndriulaitienÄ— A., „AsmenybÄ— ir sveikata: Teorijų sÄ…vadas”, VDU leidykla, Kaunas, 2004;

2. Tarptautinė transakcinės analizės asociacija: http://www.itaa-net.org/ta/bernehist.htm (Žiūrėta 2008-09-18);

3. Wikipedia – nemokama enciklopedija: http://en.wikipedia.org/wiki/Transactional_analysis (žiÅ«rÄ—ta 2008-09-18)