O kaip Bobas? (What about Bob?)
Aistė Pranckevičienė, 2008-09-29Filmas „O kaip Bobas?” (What about Bob?) pasakoja komišką paciento, turinčio krūvą nusiskundimų pačiomis įvairiausiomis nerimo reakcijomis, ir jo psichoterapeuto santykių istoriją. Skirtingai nuo filmų, kuriuos jau žiūrėjome šio kurso metu, šis filmas neišsiskiria ypatinga menine verte ir yra tiesiog smagi šeimos komedija. Filmas buvo suskurtas 1991, jį režisavo Frank Oz. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Bill Murray ir Richard Dreyfuss.
Taigi, kodėl šį filmą verta žiūrėti? Man šis filmas įdomus, keliais požiūriais. Visų pirma, rodomas asmuo, kuris serga nerimo sutrikimais. Filme gerai atskleista jo savijauta – nesaugumas, globos poreikis, pastangos įveikti sunkumus, šaipomasi iš įvairių psichoterapinių metodų (saviįtaigos, paradoksinės intencijos, kognityvinio nuvertinimo ir t.t.). Filme rodomas tiesiog stebuklingas paciento sugebėjimas manipuliuoti savo psichoterapeutu, užčiuopiant jo silpniausią vietą – garbės troškimą.
Bobas tikrai sunkus pacientas. Nei vienam kolegai tokio nelinkėčiau. Viename filmo pristatyme radau anotaciją „kai kuriuos pacientus lengviau nušauti…”. Gal tai ir tiesa, tačiau juk niekas nesakė, kad dirbti psichologo darbą bus lengva. Ypač tuomet, kai pacientas užsispyrusiai nesilaiko mūsų nustatytų psichologo/kliento santykių taisyklių ir ribų.
Iš kitos pusės filmas yra įdomus psichoterapeuto paveikslu, kuris gerai parodo, kas nutinka, kai per daug susitapatinama su profesija, kaip lengva prarasti santykius ne vien su pacientais, bet ir su šeima ir savimi. Tikiuosi, kad šis filmas padės susimąstyti.
Sep
30
Si vakara supratau ir pasidziaugiau, kad destytoja siais filmu seansais moko filmus mastyti ir analizuoti, pamatyti tai, kas slypi giliau, o ne siaip ziureti ir pateikti asmenini “patiko-nepatiko”. Todel aciu jums, destytoja, uz tokias intencijas.
Sutinku, sis filmas oficialiai komedija, bet visgi mano “nervus” patase:)Buvo filme tokiu vietu, kur tiesiog negali tverti, kaip mielai uz veikeja pasielgtum kitaip.
Kas si karta mane patrauke? Pirma, matome, kad psichologo budruma nustelbia susikoncentravmas i save pati, savo karjera ir savus poreikius. Pirma karta susitikes su Bobu, jis pavirsutiniskai su juo bendrauja,nesigilina i ji, nes yra neatsiribojes nuo savo gyvenimo ivykiu ir jauciasi esantis galva auksciau uz Boba. O visgi psichologas neivertina Bobo gudrumo. Nors ir nerimo sutrikimus turintis asmuo, jis puikiai moka manipuliuoti zmonemis (prisiima aukos vaidmeni arba giria ir aukstina zmogu). Labiausiai man siame filme istrigo psichologo reakcija ir elgesys, kai Bobas susidraugavo su jo seima. Jis i Boba reagavo kaip i konkurenta, kaip i priesininka, kuris ateme is jo seimos demesi ir meile. Jis pasijuto atstumtas, tarsi isvytas is savo “teritorijos”. Dar, Bobas ateme ir televizijos ziurovu ir filmuotoju demesi, nuplese jo garbe.Psichologas pasijuto tarsi apiplestas.Todel jis pradejo neapkesti Bobo ir norejo su juo susidoroti, norejo kad jis isnyktu is jo gyvenimo, nes Bobas uzeme jo “vieta”. Paatvirausiu, butent tai man teko patirti sia vasara.Ir as buvau to psichologo vaidmenyje. Zinoma, as reagavau ir elgiausi gana skirtingai, bet kile jausmai buvo tie patys. Psichologas kaltino tik Boba uz viska, kas nutiko,neatsizvelgdamas kaip elgiasi pats.Jis prarado objektyvuma, jo matymo spektras susiaurejo, nes mate viska tik is savo perspektyvos ir buvo apimtas naikinancio pykcio. Tad sioje vietoje uzduosiu klausima ir lauksiu atsakymo visu, kas tik nores ji man duoti. Kaip padeti ne Bobui, o siuo atveju psichologui? Ka jis turetu daryti kitaip, kad konstruktyviai isspresti sia situacija, neskaudinant saves ir kitu?
Taigi, psichologai irgi zmones. Siame filme mateme, kad psichologas nesugeba islipti is savo batu ir pasiziureti objektyviau. Jis leidosi uzvaldomas emociju ir neatsiskyre nuo savo kuno:), kad pamatyti situacija is salies ir keisti savo elgesi.
Idomaiusia, kad si karta pacienta gyde ne psichologas, o jo seima per draugiska santyki su juo. Jie nuosirdziai juo domejosi,bendravo, pareme, itrauke i savo rata. Jis netgi plauke!!!
Pagalvojau, kad zmoniu siluma gali is tiesu gydyti zmones. Demesio, pagarbos, priemimo, meiles ir pasitikejimo principai yra tarsi stebulku lazdele. Jai pamojus mes isgyjam, ar bent mums pagreja. Visgi zmogui, labai reikia artimo santykio su kitais. Bobas tarsi atgijo gaves galimybe artimai pabendrauti su psichologo seima.
Kaip Bobas reagavo i psichologa apimta neapykantos jam? Ogi nereagavo, arba kitaip, tuos jo jausmus ignoravo.Idomu, ar taip ir daro nerimo sutrikimais sergantys zmones? Zinau, kad vaikai, daznai “negirdi” t.y. ignoruoja arba neigia, tai ko nenoretu matyti ar girdeti. Tai ju gynybos mechanizmas. O kaip yra su Bobu? Gal taip pat?
Dar vienas dalykas. Sis filmas tarsi ikunija ideja, kad jei nuo kelio pasuksi i takeli, arba jei isduosi savo principus ir vertybes, tai gauni tai, ko nenorejai ir sio veiksmo pasekmes yra visam gyvenimui. Psichologas pazeide psichologo/kliento santykiu taisykles, pasake,kad susitiks kavinukej 4 val. ir nuo to prasidejo visos jo bedos. Galu gale, jis vede jo seseri, tad to zmogaus jis niekada nebeatsikratys. Isvada butu tokia: kad ir kas nutiktu, reikia laikytis savo vertybiu ir eiti savu isminties keliu.
Dec
07
Filmas sukėlė daug emociju,jis ne tik komiskas bet ir verciantis mastiti, filmo metu ir po jo. Ziuredama si filma daugiau supratau apie psichoterapiauto darba. Labiausiai man istrigo, kad sis filmas parodo, kad psichoterapiautai irgi zmones, kurie nera tobuli ir gali tureti psichologiniu problemu.