Meno terapija
Andrius Pilypaitis, 2008-10-05Meno terapija
(jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailės terapiją)
Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminÄ… pasiÅ«lÄ— anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). KartÄ…, apsilankÄ™s serganÄiųjų plauÄių ligomis ligoninÄ—je, pajuto ten tvyrojusį liÅ«desį ir prislÄ—gtÄ… nuotaikÄ…. Jis spontaniÅ¡kai pasiÅ«lÄ— ligoniams pieÅ¡ti. Po kelių dienų dailininkas pastebÄ—jo, kad pieÅ¡imo procesas vyresnio amžiaus žmonÄ—ms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimÄ….
Visos meno priemonÄ—s (raÅ¡ymas, tapymas, skulptÅ«ra ir t.t.) yra labai tinkamos ieÅ¡kant bÅ«dų iÅ¡reikÅ¡ti save. SaviraiÅ¡ka – viena svarbiausių mÅ«sų žmogiÅ¡kosios esmÄ—s paieÅ¡kos ir atsiskleidimo prielaida, priemonÄ— ir sÄ…lyga. TurinÄiam psichologinių problemų ar serganÄiajam psichine liga žmogui saviraiÅ¡kos galimybÄ— dažnai yra ribota arba visai blokuota. Daug psichologinių problemų pasireiÅ¡kia nesugebÄ—jimu realiai matyti save ir kitus, negalÄ—jimu realiai pajusti savo galimybes, nesugebÄ—jimu iÅ¡reikÅ¡ti savo norus, nemokÄ—jimu užmegzti artimus kontaktus. Visas Å¡ias psichines negalias dažnai „saugo” psichologiniai gynybos mechanizmai, kurių per didelio veikimo pasekmė – didelÄ— siena, sukelianti gynybiÅ¡ko žmogaus konfliktÄ… su jį supanÄiais aplinkiniais žmonÄ—mis, sukelianti slegiantį izoliacijos, susvetimÄ—jimo jausmÄ…, nors giliai viduje žmogus trokÅ¡ta ir tikisi artimų, Å¡iltų ir suprantanÄių santykių.
Gimusi kaip psichoterapinis metodas, meno terapija savo vystymosi pradžioje daugiausiai atspindÄ—jo psichoanalizÄ—s pažiÅ«ras. PsichoanalizÄ—s pradininko S. Freud’o mintis taikliai atspindÄ—jo meno terapijos tikslingumÄ…: giluminÄ—s, nesuvoktos mintys ir jausmai dažniausiai iÅ¡reiÅ¡kiami ne žodžiais, o vaizdiniais ir simboliais. Meno priemonÄ—mis iÅ¡reikÅ¡ti vaizdiniai atspindi visus pasÄ…moningus procesus, tame tarpe ir baimÄ—s, vidinius konfliktus. Pats S. Freud’as meno terapijos savo praktikoje netaikÄ—, bet, kaip raÅ¡o K. Rudestam (1998), jis buvo labai arti jos, sakydamas: “Sapnus apibÅ«dinti sunku todÄ—l, kad jie pasakojami žodžiais. TodÄ—l, kalbÄ—dami apie savo sapnus žmonÄ—s dažnai sako: “negaliu to apibÅ«dinti žodžiais, bet galÄ—Äiau tai nupieÅ¡ti”.
G. Jung’as žengÄ— šį žingsnį – jis prašė savo pacientus pieÅ¡ti savo sapnus, fantazijas, svajones – meno priemone iÅ¡reikÅ¡tas simbolis turi ryšį su vidiniu žmogaus iÅ¡gyvenimu. Simbolis dažniausiai atspindi pasÄ…moningus žmogaus iÅ¡gyvenimo aspektus. Jie nÄ—ra pažinÅ«s tiesiogiai ir neretai, kaip raÅ¡o G. Jungas, bendrai sunkiai apibÅ«dinami, juolab dar sunkiau aiÅ¡kinami. Nes yra labai individualÅ«s, su giliu asmeniniu patyrimu susijÄ™, giliai paslÄ—ptų, nesuvoktų žmogaus poreikių, norų, jausmų tolimi užšifruoti atspindžiai (personaliniai simboliai). KolektyvinÄ— pasÄ…monÄ—, kuri skiriasi nuo individualios pasÄ…monÄ—s tuo, kad nepriklauso nuo konkretaus žmogaus patyrimo, o talpina savyje pirminius iÅ¡gyvenimų modelius – archetipus, produkuoja universalius simbolius – pagal JungÄ… – tai bendrų visiems žmonÄ—ms, pirminių iÅ¡gyvenimų simbolinÄ—s iÅ¡raiÅ¡kos.
Kita meno terapijos pakraipa atspindi humanistinÄ—s terapijos mokyklų pažiÅ«ras. Jai artimesnÄ—s ir geÅ¡taltinÄ—s terapijos dvasioje vedamos meno terapijos grupÄ—s. Jose labai daug dÄ—mesio skiriama grupÄ—s narių aktyvumui, įsitraukimui į meninÄ—s iÅ¡raiÅ¡kos procesÄ…, pojÅ«Äių ir jausmų, kylanÄių pieÅ¡imo metu, aptarimui; kiek mažiau – pieÅ¡inių turinio prasmÄ—s analizei.
EgzistenciÅ¡kai orientuota meno terapija nukreipta į gilesnį egzistencinių problemų suvokimÄ…. Meno terapija – unikali priemonÄ—, galinti padÄ—ti žmogui sužinoti ir priimti tiesÄ… apie save (Bruce L. Moon, 1990). MeilÄ—, mirtis, kanÄia, laisvÄ—, atsakomybÄ—, prasmÄ— – Å¡ių ir kitų pagrindinių egzistencialų iÅ¡gyvenimÄ…, meno terapija suÅ¡velnina savo galimybe kalbÄ—ti apie juos simboliais ir metaforomis, iÅ¡reiÅ¡kiant juos grafiÅ¡kai ir spalvomis. Tai sumažina kalbÄ—jimo nerimÄ… ir leidžia arÄiau iÅ¡gyventi jų buvimÄ…, pajusti savo ir kitų santykį su jais. Metafora pacientui padeda geriau atskleisti, iÅ¡tirti save, sutelkti savo vaizduotÄ—s, kÅ«rybingumo galiÄ… ieÅ¡kant sprendimų apie savo gyvenimo reikÅ¡mes ir prasmÄ™.
Meno terapija suteikia galimybÄ™ sumažinti prieÅ¡taravimÄ… tarp to, kaip norÄ—tumÄ—me elgtis ir jaustis ir to, kaip mes elgiamÄ—s, norÄ—dami įtikti kitiems žmonÄ—ms. Jos pagalba žmogus iÅ¡drįsta pasirodyti pasauliui toks, koks yra iÅ¡ tikrųjų,  bent jau vaizduotÄ—je žmogus atkuria tai, kas yra prarasta ar buvÄ™ praeityje. Meno terapijos užsiÄ—mimų metu jis atsigręža į nutrÅ«kusius santykius ir pabendrauja su tuo, su kuo jis nebepalaiko ryÅ¡ių, atkuria nemaloniÄ…, trikdanÄiÄ… scenÄ…, įvykius, kurie neleidžia gyventi toliau. Žmogus gali padeti saugiai vaizdais iÅ¡reikÅ¡ti tai, kas jį baugina. Taigi, meno terapijoje, svarbu ne tai, kas pavaizduota ar kaip pavaizduota, bet tai, kaip apie vaizdinį ar iÅ¡girstÄ… muzikos kÅ«rinį kalbama.
Å okio terapija
KÅ«rybinis procesas, kurio metu žmogus naujai pažvelgia į savo patirtį, pabando jÄ… įsisÄ…moninti ir interpretuoti Å¡okiu ir judesiu. Å okis padeda geriau suprasti ir iÅ¡reikÅ¡ti save: jis iÅ¡laisvina pasÄ…monÄ—je slopinamas mintis, o kilusiÄ… įtampÄ… paverÄia emocija, suteikdamas naujos patirties pažinimo džiaugsmÄ…. Å i terapija susijusi su fiziniu krÅ«viu, todÄ—l žmonÄ—ms, patiriantiems stresÄ… ir emocinÄ™ įtampÄ…, ji yra puiki atsipalaidavimo priemonÄ—.
Å okio terapijos užuomazgų reikia ieÅ¡koti XX a. pradžios Vokietijoje, kur veikiamas ekspresionizmo kÅ«rÄ—si iÅ¡raiÅ¡kos Å¡okio ir ritminÄ—s gimnastikos judÄ—jimas. Jo atstovai propagavo naujÄ…, kÅ«rybinį gyvenimo bÅ«dÄ…, kurio pagrindas – natÅ«rali kvÄ—pavimo ir judesio iÅ¡raiÅ¡ka Å¡okyje. NespÄ—jÄ™s iÅ¡populiarÄ—ti judÄ—jimas buvo nuslopintas staiga kilusio nacionalsocializmo. Keletas moterų, emigravusių į JAV, norÄ—damos pratÄ™sti ten savo, kaip Å¡okÄ—jų, karjerÄ…, pradÄ—jo taikyti Å¡okį terapiniais tikslais įvairiose Amerikos psichiatrijos klinikose. Penktajame deÅ¡imtmetyje Trodi Schoop ir Marian Chase Å¡okio terapijÄ… taikÄ— psichikos ligoniams. O Mary Whitehouse ir Lilian Espenak C. G. Jungo ir A. Adlerio psichologijos teorijų pagrindu sukÅ«rÄ— naujÄ… Å¡okio terapijos metodÄ…, skirtÄ… neurotiÅ¡kiems pacientams. Naujojo metodo – Å¡okio terapijos – įsigalÄ—jimui didelÄ—s įtakos turÄ—jo ir tuo metu įsigalÄ—jusi humanizmo pakraipa psichologijoje, o dÄ—l nepaprasto atvirumo naujoms psichoterapijos formoms Å¡okio terapijos metodai buvo įtraukti į naujausių terapijos priemonių sÄ…rašą. Tik iÅ¡rinktiesiems… Å okis – viena seniausių žmogaus jausmų iÅ¡raiÅ¡kos formų, egzistavusių visais laikais ir visose kultÅ«rose. Jis naudotas ne tik ritualiniais, bet ir gydymo tikslais (pvz., Å¡amanų Å¡okis). Å okis leido nusakyti žmogaus identitetÄ…, iÅ¡reikÅ¡ti jo vertybių sistemÄ… ar pabrėžti priklausymÄ… tam tikrai grupei. Nuo viduramžių Å¡okis vis labiau formalizuojamas ir standartinamas, atsiranda taisyklių, normų ir bÅ«dų. Skirtingai nuo tradicinÄ—s visuomenÄ—s, kuri net neįsivaizduojama be Å¡okio, Å¡iuolaikinÄ—je vakarietiÅ¡koje kultÅ«roje Å¡okis praranda savo reikÅ¡mÄ™. Jis nebÄ—ra kasdienybÄ—s atributas, Å¡iandien jis tampa menu. Ir nors jį galime pamatyti visur, jis nebÄ—ra taip lengvai prieinamas, kaip atrodytų iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Å iuolaikinis sceninis Å¡okis prieinamas tik tam tikriems socialiniams sluoksniams, o jo iÅ¡mokimas yra daugiametÄ—s praktikos rezultatas – profesionalumo požymis. Be to, dauguma nemÄ—gsta ar vengia Å¡okti, nes nepasitiki savimi, pvz., drovisi savo kÅ«no sudÄ—jimo. Å okis nÄ—ra vien kÅ«no judesys, tai ir neverbalinÄ— komunikacija, galinti geriau nei žodžiai iÅ¡reikÅ¡ti asmeninÄ™ patirtį. Nors Äia nÄ—ra žodžių, Å¡okis atviras interpretacijai. Atsižvelgiant į kultÅ«rinį kontekstÄ…, choreografijÄ…, Å¡okÄ—jÄ… ir žiÅ«rovÄ…, jame kaskart galima įžvelgti vis naujų aspektų. Å okį nesunku suprasti, taÄiau jis niekada nebus vienareikÅ¡miÅ¡kai suvoktas ir paaiÅ¡kintas, jis – simbolinis, skatinantis smalsumÄ… ir žadinantis fantazijÄ…. Jį beveik visada lydi muzika (instrumentinÄ— ir/ar vokalinÄ—), todÄ—l jis yra multisensorinis – apima visus jutimus, netgi uoslÄ™ (pvz., partnerio kÅ«no kvapas mums irgi perduoda informacijÄ…). O jeigu perduoda informacijÄ…, tai jis yra ir komunikacijos priemonÄ—, leidžianti kÅ«no kalba perteikti tai, kÄ… žodžiais pasakyti bÅ«tų nepaprastai sunku ar net neįmanoma. TaÄiau svarbiausia Å¡okio savybÄ—, dÄ—l kurios jis ir naudojamas terapijoje, yra ta, kad jis sukelia emocijÄ…. Terapija be diagnozÄ—s Å okio terapijos tikslas – suvokti savo kÅ«no, proto ir sielos visumÄ… ir keisti tai, kas trukdo žmogui gyventi. Jos metu stebima, kaip žmogus supranta ir interpretuoja erdvÄ™, laikÄ…, judesį įvairiomis emocinÄ—mis temomis. KÅ«no kalba leidžia neverbaliai pasakyti tai, ko galbÅ«t niekada nepasakytume balsu, todÄ—l ji stiprina pasitikÄ—jimÄ… savimi, skatina savižinÄ…, ir kaip niekas kitas apnuogina nemaloniÄ… tiesÄ…, parodydama problemas, kurias reikia suvokti, iÅ¡gyventi ir integruoti, arba pakeisti. Å okis atskleidžia tas asmenybÄ—s dalis, kurios buvo nesÄ…moningai slopinamos, o Å¡okio terapija leidžia jas pažinti, suvokti ir integruoti.
Žmogui pakeisti judesį ar Å¡okio elementÄ… daug lengviau, nei atsisakyti senų nuostatų, kurios net nÄ—ra įsisÄ…monintos. Å i terapija neiÅ¡raÅ¡o diagnozÄ—s, ji leidžia paÄiam žmogui sprÄ™sti, kÄ… jis pats norÄ—tų keisti savo gyvenime. Palaipsniui didÄ—jant judesio ir kÅ«no saviraiÅ¡kai, žmogus pastebi, kad didÄ—ja ir psichologinių pokyÄių galimybÄ—s, nyksta iÅ¡ankstinÄ—s nuostatos ir kategoriÅ¡ki įsitikinimai, atsiranda naujas požiÅ«ris ir naujų vertinimo kriterijų, o gyvenimas įgauna naujų spalvų. Tai atviras kÅ«rybinis procesas, skatinantis saviraiÅ¡kos laisvÄ™, didinantis asmenybÄ—s sÄ…moningumÄ… ir suteikiantis gyvenimo džiaugsmÄ…. Å okio terapija tinka visoms amžiaus grupÄ—ms, ji taikoma tiek individualiajai, tiek porų ar grupių terapijai. Ji tinka tiek pacientams, sergantiems Å¡izofrenija, neuroze, depresija, autizmu, tiek sveikiems žmonÄ—ms, ieÅ¡kantiems gyvenimo prasmÄ—s ir naujų saviraiÅ¡kos priemonių. Å ioje terapijoje naudojamasi kÅ«no kalba, todÄ—l ji ypaÄ tinka vaikams ar sunkiai kalbantiems pacientams, o kadangi terapijos priemonÄ— yra kÅ«nas, ji nepaprastai padeda ligoniams, sergantiems psichikos ligomis, sukelianÄiomis pasekmių kÅ«nui, – pvz., valgymo ar psichosomatinių sutrikimais.
Å okio terapijos nauda
- Šokis sąlygoja kontakto tarp jausmų ir judesių suvokimą. Jis yra išraiškingas, leidžia išlaisvinti užslopintus jausmus ir tyrinėti užslėptus konfliktus, kurie gali būti psichinės įtampos šaltiniu. Šokio terapijos užsiėmimų metu padedama suvokti ryšį tarp jausmų ir judesių. Atliekant šokio judesius sumažina įtampa fiziniame lygmenyje.
- Lavinamas kÅ«no ir jo galimybių supratimas, prapleÄiant žinomų judesių repertuarÄ…, lavinant koordinacijÄ… ir harmoningÄ… judesių atlikimÄ…. Tai sÄ…lygoja fizinÄ™ ir emocinÄ™ sveikatÄ….
- Formuojamas teigiamas požiūris į savo kūną pagerina savęs vertinimą. Tai padeda susidaryti patrauklesnį savo kūno įvaizdį, kas tiesiogiai įtakoja teigiamą savęs ir savojo “aš†vertinimą.
- Lavinami bendravimo ir socialiniai įgūdžiai., sudarant kūrybiniams ryšiams, įveikiant bendravimo barjerus.
- „Magiškas ratas“ Formuojami grupinio darbo įgūdžiai, lavinamas gebėjimas bendradarbiauti, naudojant žaidimus, ritmiškų judesių išbandymą, eksperimentavimą su gestais ir judesiais, neverbalinį bendravimą.
Muzikos terapija
Muzikos terapija – tikslingas sistemingai organizuotas muzikos poveikio, muzikinių iÅ¡gyvenimų bei užsimezgusių tarp terapeuto ir kliento santykių procesas, padedantis palaikyti ar atgauti fizinÄ™ ir dvasinÄ™ sveikatÄ… bei gerÄ… savijautÄ…. Norint nugalÄ—ti skausmÄ… nuo seno karo ligoninÄ—se buvo organizuojami koncertai. Jie padÄ—davo kariams atsigauti, nuteikdavo optimistiÅ¡kai. Muzikos terapiniu poveikiu naudojamasi tÅ«kstantmeÄiais, taÄiau kaip mokslas, profesija ir tarnyba muzikos terapija pradÄ—jo vystytis tik XX amžiaus viduryje.
Muzikos terapija teigia, kad muzikos psichologinis,emocinis ir dvasinis poveikis padeda atgauti psichologinį ir fizinį balansÄ…. DeÅ¡imtmeÄiais muzika buvo laikoma svarbiu veiksniu,siekiant galutinio estetinio gydymo rezultato, teikiant gilų fizinį ir emocinį atsipalaidavimÄ…. Muzika kaip neregimas tarpininkas padeda pažinti ir iÅ¡reikÅ¡ti save, kurti ir tvirtinti tarpasmeninius ryÅ¡ius su kitais asmenimis bei grupe. Muzikinis bendradarbiavimas kÅ«rybiÅ¡koje ir saugioje atmosferoje ugdo savitarpio supratimÄ…, padrÄ…sina pozityviems tiek individo, tiek ir grupÄ—s pokyÄiams.
Muzika taip pat gali bÅ«ti instrumentas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonÄ—ms, ligoniams. Muzika padeda atsiverti, suvokti savo ligÄ…, jÄ… priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jÄ—gas, pradÄ—ti sveikti. TaÄiau muzikos terapeutas turi stebÄ—ti ir kontroliuoti Å¡iuos procesus.
Novatoriškas ir eksperimentinis muzikos panaudojimas gali pagerinti klausos sutrikimus, disleksiją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, kitas psichines bei fizines ligas ir sužeidimus.
Muzikos terapija naudojama ne tik gydymo tikslams. NÄ—Å¡tumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonÄ— su negimusiu vaiku bei vaiko ir mamos sveikatos stiprinimui paÅ¡alinant susikaupusį stresÄ…. Patyrusiai stresÄ… ar sudirgusiai besilaukianÄiai moteriai bÅ«tų naudinga pasiklausyti klasikinÄ—s muzikos, o nuo Å¡eÅ¡to nÄ—Å¡tumo mÄ—nesio – leisti paklausyti ir vaikeliui.
Medikai pažymi, kad muzikos terapija gali bÅ«ti taikoma ne tik sergantiems, o ir sveikiems, bet pavargusiems žmonÄ—ms. Tai yra ne tik gydomoji, bet ir profilaktinÄ— priemonÄ—. Per muzikÄ… įmanoma iÅ¡gyventi vidinius konfliktus, iÅ¡laisvinti slopinamus polinkius, paÅ¡alinti emocinÄ™ įtampÄ…. Kuo stipresni emociniai iÅ¡gyvenimai klausantis muzikos, tuo didesnis poveikis mÄ…stymui, valiai, atminÄiai, dÄ—mesiui, elgesiui.
Apr
19
Teko lankytis meno terapijos kursuose, labai patiko, išmokau atsikratyti neigiamų charakterio savybių, pagerėjo savikontrolė.