Pagalba psichikos liga sergančiųjų artimiesiams. Psichodinaminis požiūris

Karolina, 2008-11-19

 

Psichoanalitikai koncentruoja dėmesį į individo problemas, o šeimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie psichoanalitinę šeimos terapiją?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.

Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. Psichodinaminė pagalba šeimai akcentuoja asmenybę ir jos santykius su šeima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu būdu veikdama šeimos struktūrą.

M. Boven žmones skirsto į diferencijuotas ir nediferiancijuotas nuo šeimos asmenybes. Diferencijuota nuo šeimos asmenybė apsižymi nepriklausomumu, gebėjimu save atskirti nuo kitų, gali atskirti savo jausmus nuo minčių ir poreikių, sprendimus priima remdamiesi protu, yra objektybūs vertindami save ir kitus. Tuo tarpu nediferencijuota nuo šeimos asmenybė yra rigidiška, kliaujasi emocijomis labiau nei protu, dažnai negeba atskirti jausmu nuo minčių. Vengia kurti pastovią ir stabilią emocinę sistemą šeimoje. Tokius santykius galima stebėti namų ūkio prižiūrėtojų arba konfliktiškoje šeimoje.

Pagrindinis psichoterapeuto vaidmuo tokiose šeimose, atpažinti nediferencijuotas asmenybes, bei jų kuriamus netinkamus santykius šeimoje. Tada padėti jiems įsisąmoninti šiuos dalykus, bei sudarant psichologiškai palankias sąlygas keitimuisi, teikti paramą. Parama šioje teorijoje turi remtis šeimos emocinių procesų stebėjimu. Taigi būdamas nešališkas šeimos stebėtojas psichoterapeutas padeda šeimai suprasti ir spręsti problemas kylančias šeimoje.

Autoriai I. Bašormeni- Nagis ir D. Ulricas pristato kontekstinę šeimos terapiją, kurios pagrindinė mintis yra ta, jog kurdami šeimą žmonės ateina su tam tikra patietimi iš savo šeimos. Ši teorija remiasi sutuoktinių santykių įvertinimu savo šeimos santykių kontekste. Santykiai naujoje šeimoje kuriami lojalumo pirmąjai šeimai principu. Taip pat šioje teorijoje naudojams sąvokos pareiga (arba įsiskolinimas) ir teisė. Pareiga suvokiama kaip suteikti emociniai ryšiai (pvz: pagalba nusiminusiam šeimos nariui, rūpestis sergančiu). Teisė- tai ateisė gauti šiuos įsiskolinimus. Jei vaikai auga šeimoje, kurioje išlaikyta teisių ir pareigų pusiausvyra, jie naują šeimą gali kurti atsižvelgdami į visų šeimos narių interesus. Tačiau jei „įsiskolinimų knyga“ nesutvarkyta naują šeimą kurdami vaikai iš sutuoktinio reikalauja to ko negavo savo šeimoje, ir sutuoktinis turi kompensuoti pirminės šeimos įsiskolinimus. Tokius santykius galima pastebėti ieškančioje pagalbos arba globėjiškoje šeimoje.

Pagrindinis psichoterapeuto vaidmuo tokioje šeimoje skatinti kiekvieną šeimos narį pamatyti situaciją iš kito pozicijos. Tokiu būdu šeimos nariams bus lengviau suprasti kito elgesį ir mintis. Taip pat terapeutas turi padėti atpažinti perkeltus, neįvykdytus įsiskolinimus ir pareigas.

Dar vienas sunkumas, kuris kyla šeimoje esant psichikos liga sergančiam nariui, tai kylančios neigiamos emocijos. Dažnai šeimos nariai nenori pripažinti šių jausmų. Psichoterpeutas turi sudaryti sąlygas katarsiui, kad kenčiantis šeimos narys galetų įsisąmoninti ir išlieti visas susikaupusias emocijas. Taip pat terapeutas gali leisti modeliuoti pasąmoninius troškimus terapeuto atžvilgius, vėliau juos analizuoti ir padėti įsisąmoninti. Taigi pargrindinis psichoterapeuto vaidmuo padėti atskleisti, išreikšti ir įsisąmoninti visus neigiamus jausmus kylančius klientui.

Comments are closed.