Senų žmonių konsultavimas humanistiniu požiūriu

milas, 2008-11-19

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.

Senėjimo procesui būdingi psichologiniai aspektai:

  • Fiziniai pokyčiai. RyÅ¡kiai mažėja suvokimo aÅ¡trumas, jÄ—ga ir iÅ¡tvermÄ—, bet rečiau sergama trumpalaikÄ—mis ligomis. LÄ—tÄ—ja nerviniai procesai, bet smegenys iÅ¡lieka sveikos, jei nesergama smegenų ligomis.
  • Pažintiniai pokyčiai. Senstant atmintis atpažįstant iÅ¡lieka, nors prisiminimas, ypač neprasmingos informacijos, pradeda silpnÄ—ti. Tvirtasis intelektas nesikeičia, t.y. sukauptos žinios ir žodiniai įgÅ«džiai iÅ¡lieka. Lankstusis intelektas silpnÄ—ja, t.y., gebÄ—jimas abstrakčiai mÄ…styti silpnÄ—ja.
  • Socialiniai pokyčiai. Socialiniai ryÅ¡iai siaurÄ—ja. Tenka iÅ¡gyventi draugų bei Å¡eimos narių mirtis. Bloga gyvenimo kokybÄ— senatvÄ—je kyla dÄ—l to, kad nÄ—ra kam pasirÅ«pinti senu žmogumi. Vadinasi, jo gyvenimo kokybÄ™ lemia ne vien sveikata ir pragyvenimo lygis. MokÄ—jimÄ… prisitaikyti prie blogÄ—jančios sveikatos ir mažėjančių ekonominių galimybių įtakoja kokybiÅ¡ki ryÅ¡iai su aplinkiniais.

Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su visa eile sudėtingų problemų, galinčių išprovokuoti asmenybės krizę. Vyresnio pagyvenusio amžiaus žmonės dažnai susiduria su: 

  1. sutuoktinių ir draugų mirtimi;
  2. mažėjančia fizine negalia;
  3. išėjimu į pensiją ir sumažėjusiomis pajamomis;
  4. daug laisvo laiko ir būtinybe rasti draugų;
  5. naujų socialinių rolių įsisąmoninimu;
  6. pasikeitusiais santykiais su užaugusiais vaikais;
  7. pasikeitusia aplinka ar būtinybe ją pakeisti.

HumanistinÄ— terapija

Humanistinė psichologija pabrėžia žmogaus galias ir pasaulio suvokimą asmens akimis. Yra raginama gilintis į tai, kaip žmogus patiria liūdesį ir džiaugsmą, susvetimėjimą ir artumą, neviltį ir pilnatvę. Humanistai neskatina ir nerengia kliento pokyčių, bet atidžiai stebi vidinių ir išorinių veiksnių pasireiškimą. Terapijos permaina nepriklauso nuo terapeuto veiksmų ar intervencijos. Taip pat interpretacijos ir elgesio metodai nėra atsakingi už pokytį. Pats žmogus ir jo aplinka natūraliai geba patys vystytis bei atsistatyti, o terapeuto darbas yra palengvinti šį procesą. Humanistai siekia paprastais nuoširdžiais pokalbiais geriau suprasti kiekvieno asmens nepakartojamą patirtį.

Maslow teigia, kad į gyvenimą reikia žiūrėti kaip į galimybę augti. Tačiau niekas negali augti ir vystytis, jei nėra patenkinami pagrindiniai poreikiai. Patenkinus pagrindinius poreikius kiekvienas individas skirtingai siekia aukštesniųjų poreikių. Maslow pripažįsta, kad egzistuoja įtampa tarp saugumo poreikio ir poreikio augti bei tobulėti. Reikia būti drąsiam, kad pasikeistum, ir tai galima daryti tik saugioje aplinkoje, kur gali atsirasti pasitikėjimas.

Pagal Rogers, jog norint, kad aplinka skatintų augti ir tobulėti, būtinos trys sąlygos: nuoširdumas, palankumas ir empatija. Žmonės padeda kitiems augti, būdami nuoširdūs-atviri savo pačių jausmams, nesistengdami rodytis kitokie nei yra, atsiskleisdami. Taip pat padeda tokie žmonės, kurie yra palankūs kitiems, t.y. rodantys besąlygišką pagarbą. Tai pripažinimo, palankumo nuostata, vertinanti žmogų net tuomet, kai jis klysta. Empatiški žmonės supranta mūsų jausmus ir prasmes, nesistengdami juos vertinti. Palankumą patiriantys ir vertinami žmonės paprastai išsiugdo ir save vertinančią nuostatą. Empatiškai išklausomi žmonės „išmoksta geriau įsiklausyti į savo vidinių potyrių tėkmę.“   

Pagyvenusių žmonių socialinių ryÅ¡ių mažėjimas ar net nutrÅ«kimas, pažinimo bejÄ—giÅ¡kumas yra fonas, kuriame iÅ¡tinka įvairios ligos, ekonominių sÄ…lygų pablogÄ—jimas, praradimai ir kartu atsiranda žemas savÄ™s vertinimas. Vadinasi, stresas – natÅ«rali seno žmogaus emocinÄ— bÅ«sena. Norint sÄ—kmingai įveikti stresÄ…, aplinka turÄ—tų skatinti keisti požiÅ«rį į save bei didinti savÄ™s priimtinumÄ…. Kita vertus, nesÄ—kmingas streso įveikimas pasireiÅ¡kia atsiskyrÄ—liÅ¡kumu: nenoru bendrauti, visiems ir visur demonstruojamu prieÅ¡iÅ¡kumu. Stresas, suprantamas kaip ilgai trunkanti stipri psichinÄ— įtampa, sumažėja, tačiau įprastinis — nerimas lydi beveik kiekvienÄ… senstantį. Reikia skatinti pasikliauti ir veikti, vadovaujantis savo jausmais, bÅ«ti sau iÅ¡tikimam, save iÅ¡reikÅ¡ti. Tada turima daugiausiai galimybių patirti socialinÄ™ paramÄ…, džiaugtis gyvenimu ir sÄ—kmingai susidoroti su stresu.

Senyvo amžiaus žmonės dažniau susiduria su sutuoktinio ar draugų netektimi, tai gali būti depresijos priežastis. Pagyvenusiam žmogui, netekus artimo žmogaus, sumažėja jo savivertė, jaučiasi nereikalingas, praranda gyvenimo tikslus. Taip pat, pasak Rogerso, depresijos priežastis gali būti, jei savo pačių akyse mes esame toli nuo mūsų „idealaus Aš“, tada jaučiamės nepatenkinti ir nelaimingi. Kartais terapijoje yra naudojamas Rogerso klausimynas, kuriame prašoma pacientų nurodyti, kokie jie norėtų būti ir kokie jie yra iš tikrųjų. Kai idealusis Aš ir tikrasis Aš yra panašūs, tuomet samprata apie save yra teigiama. Jis siekė parodyti, kaip panašėjantys tikrojo ir idealiojo Aš vertinimai leidžia parodyti kliento asmenybės tobulėjimą veikiant psichoterapijai.

Svarbiausia psichoterapijoje įsijautimas į kliento emocinę būseną, kontakto atmosferos kūrimas, dėmesingas klausymas. Psichoterapeuto nuoširdumas, įsijautimas į kliento bėdas ir pagarba jam, yra svarbiausia kliento keitimosi psichoterapijoje prielaida.

 

 

Literatūros sąrašas: 

  1. Kočiūnas R. (1998). Humanistinis optimizmas ar egzistencinis realizmas? Psichologija. 18, 117-123.
  2. Kočiūnas R. (1995). Psichologinis konsultavimas.
  3. Lefrancois G.R. (1987). The Lifespan.
  4. Myers D.G. (2000). Psichologija.
  5. Woolfe R., Dryden W. (1996). Handbook of Counselling Psychology.

Comments are closed.