Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu, remiantis K.G. Jungo teorija

peivi, 2008-11-20

Kalbant apie psichodinaminę terapiją galima išskirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiškas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne ką mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant išsiaiškinti kliento problemą, o ją sužinojus, būtina pateikti ir savo interpretaciją. Kadangi psichodinaminė terapija analizuoja pasąmoningus veiksnius, būtina juos atpažinti ir išaiškinti savo klientui. Taip pat konsultuojant vyresnio amžiaus žmones svarbu parodyti, kad ankstesnis elgesio būdas sprendžiant buvusias problemas puikiai gali būtipritaikomas ir dabartinėms problemoms spręsti.

Remiantis K.G. Jungo teorija, galima teigti, jog elgesiui reikÅ¡minga yra tiek praeitis, tiek ateitis. Jis akcentavo pasÄ…monÄ—s reikÅ¡mÄ™ elgesiui, tačiau nesutiko su Froidu, kad seksualiniai instinktai yra vyraujantys. Jungas įvedÄ— naujÄ…, kolektyvinÄ—s pasÄ…monÄ—s terminÄ…. Pagal jį asmenybÄ— sudaryta iÅ¡: sÄ…monÄ—s (dabarties mintys ir jausmai, dabartyje iÅ¡kilÄ™ prisiminimai), asmeninÄ—s pasÄ…monÄ—s (emocinį krÅ«vį turinčių minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa) ir kolektyvinÄ—s pasÄ…monÄ—s (perduota protÄ—vių, sudaryta iÅ¡ pirminių vaizdinių – archetipų). ArchetipÄ… Jungas apibÅ«dino kaip tiesioginiam pažinimui neprieinamÄ… psichikos elementÄ…, kuris yra perduodamos protÄ—vių iÅ¡ kartos į kartÄ…, ir pasireiÅ¡kia per sapnus, haliucinacijas ar vizijas. Archetipas yra tarsi galimybÄ— pakartoti tam tikrÄ… protÄ—viams bÅ«dingÄ… elgesį. Jungas taip pat iÅ¡skyrÄ— 4 tarpusavyje sÄ…veikaujančias psichines fukcijas: pojūčiai, mÄ…stymas, jausmai ir intuicija. Pojūčiai mums pasako, kad kažkas yra, mÄ…stymas suteikia tam kažkam pavadinimÄ…, jausmai parodo, kaip tai veikia individÄ… ar tai jam yra naudinga, o intuicija nurodo to kažko perspektyvas ir platesnes panaudojimo galimybes. Nors kiekviena funkcija tarpusavyje sÄ…veikauja, tačiau kažkuri viena yra labiausiai nuslopint. TodÄ—l terapijos metu svarbu atrasti tÄ… funkcijÄ…, nes bÅ«tent joje slypi daugiausiai neįsisÄ…monintų problemų, kurias iÅ¡kÄ—lus į sÄ…monÄ™, galima pasiekti daugiausiai teigiamų pasikeitimų. PsichodinaminÄ— terapija turi 4 stadijas. Pirmoji yra iÅ¡pažinties stadija, kurios metu klientas pristato savo problemÄ…, paaiÅ¡kina, kaip jÄ… pats vertina ir supranta. Antroji stadija – paaiÅ¡kinimo. Ji susideda iÅ¡ trijų smulkesnių dalių. Pirma dalis yra informacijos keitimasis tarp kliento ir konsultanto, sÄ…moningas bendravimas. Antroje dalyje klientas pasÄ…moningai projektuoja savo jausmus ir iÅ¡gyvenimus į konsultantÄ…, o trečioje dalyje pats konsultantas turi suvokti jį veikiančius pasÄ…moningus veiksnius. Trečioje stadijoje klientas yra mokomas, kaip turi tvarkytis su vidinÄ—mis ir iÅ¡orinÄ—mis savo problemomis. Tai lavinimo stadija. Transformacijos stadijoje klientas turi pripažinti nuslopintus aspektus ir juos lavinti. Tokiu bÅ«du skatinamas vysytmasis ir naujų aplinkybių ieÅ¡kojimas.

Patologija psichodinaminiu požiūriu yra suprantama kaip nesugebėjimas atlaikyti pasąmonės spaudimo ir visiškas pasąmonės kompleksų atskilimas nuo sąmonės. Asmenybė atrodo kaip suskilui į kelias, tarpusavyje nesusijusias dalis. Haliucinacijos, Jungo požiūriu, yra kolektyvinės pasąmonės išsiveržimas į sąmonę.

Psichodinaminė terapija yra sėkmingai taikoma senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau šioje vietoje verta paminėti pagrindines senų žmonių psichologines problemas. Viena didžiausių problemų – susilpnėjusi senų žmonių savigarba, kurią lemia sumažėjusios fizinės galios, kontrolės jausmo praradimas, finansinis nesaugumas bei priklausomybė nuo kitų. Dėl šių priežasčių senas žmogus pradeda jaustis niekam nereikalingas ir ima save identifikuoti su kliūtimi. Kita problema – nerimo jausmas, atsirandantis dėl vis dažnėjančių minčių apie mirtį. Taigi konsultuojant panašias problemas turinčius senus žmones svarbu yra keletas dalykų. Pirmiausiai reikia, kad klientai sugebėtų įsisąmoninti ankstesnius savo gyvenimo įvykius. Be to, patartina dirbti su tokiais jausmais kaip: nesivaržymas ir neviltis, intymumas ir izoliacija, arogancija ir panieka, stagnacija ir kūrybiškumas. Konsultacijos metu labai svarbų vaidmenį vaidina santykis tarp kliento ir konsultanto, kuris turi dvejopą naudą. Jis yra ir diagnostinis, ir terapinis įrankis.

Remiantis Jungu, terapijos metu klientas yra skatinamas žiūrėti į ateitį, taip pat mokomas suprasti, kas jis yra, nesiremiant vien tik vaikystės ankstyvaja patirtimi, bet apimant visą jo gyvenimą. Antroje gyvenimo pusėje, pasak Jungo, žmogus pasineria į dvasinius dalykus ir pagrindinė jo užduotis tampa atrasti patį save, išvystyti savo unikalumą ir individualumą.

Taigi apibendirinant galima teigti, jog konsultuojant senus žmones svarbu jiems padėti rasti tokius sprendimo būdus, kurie leistų atskleisti savastį. Svarbu suvokti kokia reikšminga yra kliento praeitis, ir ateitis. Klientas turi įsisąmoninti praeityje kilusius vidinius konfliktus, kad galėtų kurti harmoningus ir teigiamus savo asmenybei ateities planus.

Naudota literatūra:

  1. Alexander C., Morgan, M.D. 2003, Psychodynamic Psychoterapy With Older Adults, http://ps.psichiatryonline.org
  2. Garner J. 2002, Psychodynamic work and older adults, Advances in Psychiatric Treatment vol. 8 pp. 128 – 137
  3. Perminas A. “Asmenybės psichologija”, Kaunas, VDU leidykla.

Comments are closed.