Kalbant apie psichodinaminę terapiją galima išskirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiškas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne ką mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant išsiaiškinti kliento problemą, o ją sužinojus, būtina pateikti ir savo interpretaciją. Kadangi psichodinaminė terapija analizuoja pasąmoningus veiksnius, būtina juos atpažinti ir išaiškinti savo klientui. Taip pat konsultuojant vyresnio amžiaus žmones svarbu parodyti, kad ankstesnis elgesio būdas sprendžiant buvusias problemas puikiai gali būtipritaikomas ir dabartinėms problemoms spręsti.

Remiantis K.G. Jungo teorija, galima teigti, jog elgesiui reikšminga yra tiek praeitis, tiek ateitis. Jis akcentavo pasąmonės reikšmę elgesiui, tačiau nesutiko su Froidu, kad seksualiniai instinktai yra vyraujantys. Jungas įvedė naują, kolektyvinės pasąmonės terminą. Pagal jį asmenybė sudaryta iš: sąmonės (dabarties mintys ir jausmai, dabartyje iškilę prisiminimai), asmeninės pasąmonės (emocinį krūvį turinčių minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa) ir kolektyvinės pasąmonės (perduota protėvių, sudaryta iš pirminių vaizdinių – archetipų). Archetipą Jungas apibūdino kaip tiesioginiam pažinimui neprieinamą psichikos elementą, kuris yra perduodamos protėvių iš kartos į kartą, ir pasireiškia per sapnus, haliucinacijas ar vizijas. Archetipas yra tarsi galimybė pakartoti tam tikrą protėviams būdingą elgesį. Jungas taip pat išskyrė 4 tarpusavyje sąveikaujančias psichines fukcijas: pojūčiai, mąstymas, jausmai ir intuicija. Pojūčiai mums pasako, kad kažkas yra, mąstymas suteikia tam kažkam pavadinimą, jausmai parodo, kaip tai veikia individą ar tai jam yra naudinga, o intuicija nurodo to kažko perspektyvas ir platesnes panaudojimo galimybes. Nors kiekviena funkcija tarpusavyje sąveikauja, tačiau kažkuri viena yra labiausiai nuslopint. Todėl terapijos metu svarbu atrasti tą funkciją, nes būtent joje slypi daugiausiai neįsisąmonintų problemų, kurias iškėlus į sąmonę, galima pasiekti daugiausiai teigiamų pasikeitimų. Psichodinaminė terapija turi 4 stadijas. Pirmoji yra išpažinties stadija, kurios metu klientas pristato savo problemą, paaiškina, kaip ją pats vertina ir supranta. Antroji stadija – paaiškinimo. Ji susideda iš trijų smulkesnių dalių. Pirma dalis yra informacijos keitimasis tarp kliento ir konsultanto, sąmoningas bendravimas. Antroje dalyje klientas pasąmoningai projektuoja savo jausmus ir išgyvenimus į konsultantą, o trečioje dalyje pats konsultantas turi suvokti jį veikiančius pasąmoningus veiksnius. Trečioje stadijoje klientas yra mokomas, kaip turi tvarkytis su vidinėmis ir išorinėmis savo problemomis. Tai lavinimo stadija. Transformacijos stadijoje klientas turi pripažinti nuslopintus aspektus ir juos lavinti. Tokiu būdu skatinamas vysytmasis ir naujų aplinkybių ieškojimas.

Patologija psichodinaminiu požiūriu yra suprantama kaip nesugebėjimas atlaikyti pasąmonės spaudimo ir visiškas pasąmonės kompleksų atskilimas nuo sąmonės. Asmenybė atrodo kaip suskilui į kelias, tarpusavyje nesusijusias dalis. Haliucinacijos, Jungo požiūriu, yra kolektyvinės pasąmonės išsiveržimas į sąmonę.

Psichodinaminė terapija yra sėkmingai taikoma senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau šioje vietoje verta paminėti pagrindines senų žmonių psichologines problemas. Viena didžiausių problemų – susilpnėjusi senų žmonių savigarba, kurią lemia sumažėjusios fizinės galios, kontrolės jausmo praradimas, finansinis nesaugumas bei priklausomybė nuo kitų. Dėl šių priežasčių senas žmogus pradeda jaustis niekam nereikalingas ir ima save identifikuoti su kliūtimi. Kita problema – nerimo jausmas, atsirandantis dėl vis dažnėjančių minčių apie mirtį. Taigi konsultuojant panašias problemas turinčius senus žmones svarbu yra keletas dalykų. Pirmiausiai reikia, kad klientai sugebėtų įsisąmoninti ankstesnius savo gyvenimo įvykius. Be to, patartina dirbti su tokiais jausmais kaip: nesivaržymas ir neviltis, intymumas ir izoliacija, arogancija ir panieka, stagnacija ir kūrybiškumas. Konsultacijos metu labai svarbų vaidmenį vaidina santykis tarp kliento ir konsultanto, kuris turi dvejopą naudą. Jis yra ir diagnostinis, ir terapinis įrankis.

Remiantis Jungu, terapijos metu klientas yra skatinamas žiūrėti į ateitį, taip pat mokomas suprasti, kas jis yra, nesiremiant vien tik vaikystės ankstyvaja patirtimi, bet apimant visą jo gyvenimą. Antroje gyvenimo pusėje, pasak Jungo, žmogus pasineria į dvasinius dalykus ir pagrindinė jo užduotis tampa atrasti patį save, išvystyti savo unikalumą ir individualumą.

Taigi apibendirinant galima teigti, jog konsultuojant senus žmones svarbu jiems padėti rasti tokius sprendimo būdus, kurie leistų atskleisti savastį. Svarbu suvokti kokia reikšminga yra kliento praeitis, ir ateitis. Klientas turi įsisąmoninti praeityje kilusius vidinius konfliktus, kad galėtų kurti harmoningus ir teigiamus savo asmenybei ateities planus.

Naudota literatūra:

1. Alexander C., Morgan, M.D. 2003, Psychodynamic Psychoterapy With Older Adults, http://ps.psichiatryonline.org
2. Garner J. 2002, Psychodynamic work and older adults, Advances in Psychiatric Treatment vol. 8 pp. 128 – 137
3. Perminas A. “Asmenybės psichologija”, Kaunas, VDU leidykla.