Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika

Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos. Eric tėvų meilę dalijosi su vienintele sesute – penkeriais metais jaunesne Greise. Tėvo pavyzdį šeimoje Eric Berne matė neilgai, nes 1921 metais sulaukęs vos 38 metų tėvas mirė nuo tuberkuliozės ir šeimos rūpesčiai gulė ant motinos ir jo kaip vyresnio sūnaus pečių. Tėvas ir sūnus buvo labai artimi, Eric visur lydėdavo tėvą ir žavėjosi medicina. Manoma, kad tėvą atėmusi liga paskatino E.Berne sekti tėvo pėdomis ir studijuoti mediciną. Taigi 1935 metais jis sėkmingai pabaigė chirurgijos studijas McGill universitete, kuriame studijavo ir abu Berne tėvai. 1936 metais E.Berne pradėjo psichiatrijos (psichoanalizės) rezidentūrą Jeilio (Yale) medicinos universitete.

Apie 1938 – 1939 metus Eric Leonard Bernstein gavo Amerikos pilietybę ir tapo Eric Berne, kaip jį žino plačioji visuomenė šiandien. 1940 metais E.Berne Norwalk, Konektikute įrodė, jog gali užsiimti privačia praktika. Kaip tik ten jis sutiko savo pirmąją žmoną Elinorą, su kuria greitai susituokė ir susilaukė dviejų vaikų: Ellen ir Dovydo. 1946 metais po karinės tarnybos Eric Berne išsiskyrė su žmona. Nusprendžia, kad produktyviam tolimesniam darbui reikia ramios aplinkos, todėl persikelia į Carmel, Kalifornija. Čia Eric Berne sutiko jauną, išsiskyrusią moterį Dorothy de Mass Way. 1949 metais E.Berne ir Dorothy antrą kartą davė įžadus. Pastaroji jo santuoka su Dorothy netruko ilgai ir jų keliai draugiškai išsiskyrė.

Eric Berne buvo labai ambicingas ir pasitikintis savimi, todėl manė, kad gali įnešti į psichoanalizę kažką naujo. Jis atsidėjo darbui, nes griežtai nutarė išvystyti naują psichoterapijos metodą vienas. Kurdamas transakcinę analizę jis norėjo daugiau dėmesio skirti ne psichikos analizei, kaip tai darė jo mokytojas Z.Freud, tačiau gilintis į santykius. Tačiau ši analizė kaip ir psichoanalizė, didelę reikšmę teikia vaikystei. Teigiama, jog vaikystėje patirti tėvų draudimai ar leidimai suformuoja mūsų sprendimus, požiūrį į gyvenimą. Eric Berne, kurdamas savo teoriją, daugiausia dėmesio skyrė išoriniams santykiams ir jų dinamikai.

„Daugeliu aspektų Vaikas yra vertingiausia asmenybės dalis, individo gyvenimui jis gali suteikti tai, ką tikras vaikas suteikia šeimai – žavesio, malonumo ir kūrybingumo“ (E.Berne, 2008, p.28).

1964 metais Berne ir jo kolegos nusprendė įkurti asociaciją, atsižvelgdami į didėjantį narių – profesionalų skaičių ir už JAV ribų pavadino ją Tarptautine transakcinės analizės asociacija,. Tai pačiais metais E. Berne pristatė knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“. Ji tapo didžiuliu bestseleriu. Po šio pasisekimo profesinėje srityje 1967 metais dar kartą vedė, naująja žmona tapo Torre Peterson. Santuoka truko tik 3 metus. Iš karto po skyrybų 1970 m. birželio mėnesį Berne išgyveno pirmuosius du širdies priepuolius. Paradoksalu, tačiau kelias savaites prieš pirmą širdies priepuolį, savo 60-ojo gimimo dieną, Berne savo draugams džiaugėsi, kaip gerai jis jaučiasi. Jis buvo hospitalizuotas, tačiau ir gulėdamas lovoje nepaliovė dirbti, po trijų savaičių jis iškentė kitą širdies priepuolį, šį kartą masinį. Eric Bernė širdis sustojo 1970 m. liepos 15-ąją.

Žmogaus kuriamų santykių analizę autorius pavadino – transakcine analize. Žodis „transakcija“ reiškia – socialinio bendravimo vienetą. Socialinė aplinka, kurioje gyvena žmogus, suteikia puikias sąlygas jam patenkinti bendravimo poreikį. Asmenys kurdami santykius naudoja žaidimus. Transakcinė analizė naudojama šiems žaidimams analizuoti ir atskleisti jų reikšmę žaidžiantiems asmenims.

Norint suprasti transakcinės analizės teoriją, reikia suprasti ego būsenas – nuoseklias jausmų sistemas, veiksmų požiūriu, kurios skirstomos į kategorijas: a) ego būsenos, primenančios tėvus; b) ego būsenos, autonomiškai nukreiptos objektyviai vertinti realybę; c) archajiškų liekanų turinčios ir ankstyvojoje vaikystėje įsitvirtinusios, ego būsenos. Transakcinės analizės autoriaus šios trys ego būsenos vadinamos: Tėvu, Suaugusiuoju ir Vaiku. Tolimesnė santykių analizė atskleidžiama per šias tris ego būsenas. Pasak autoriaus vykstant bendravimui, žmogus bendrauja būdamas kažkurioje iš ego būsenų, kurios ir nulemia santykių ar vienkartinio bendravimo susiklostymą.

”Kiekvienas viduje turime mažą berniuką arba mergaitę“ (E.Berne, 2008, p.27 ).

Paprasta transakcinė analizė siekia nustatyti, iš kuriuos ego būsenos kilo transakcinis stimulas, o kuri suteikė transakcinį atsaką. Transakcinis stimulas – tai asmuo pradėjęs pokalbį, transakcinis atsakas – asmuo vienaip ar kitaip atsakęs į siųstą stimulą. Teisingiausias ir paprasčiausias bendravimas yra tas, kuriame dalyvauja Suaugusiojo būsenos. Antra pagal paprastumą transakcija – tai Vaiko ir Tėvo būsenų. Autorius teigia, kad teisingas komunikavimas turi būti papildantis vienas kitą, tai reiškia atsakas yra toks, kokio tikimasi, išplaukiantis natūraliai. Papildančios transakcijos trukmė yra neribota.

Labiausiai analizuojamas bendravimas šioje knygoje yra – susikertančioji transakcija, kai atsakas į stimulą iš tikėtosiosios Suaugusiojo pozicijos pereina į Vaiko arba Tėvo poziciją. Tada iššaukiamas konfliktas. Tipiškas pavyzdys psichoanalizėje – klasikinė perkėlimo reakcija. Į šiuos vadinamus žaidimus gali būti įtraukti nebūtinai du asmenys. Autorius teigia, kad geriausias sprendimas, kuris gali nutraukti santykius ardantį arba prie pykčių vedantį žaidimą – tai asmenų perėjimas i Suaugusiojo būseną, kuri leidžia protingai ir adekvačiai reaguoti į situaciją arba atsisakymas žaisti žaidimą. Žaidimų gausa yra labai įvairi, kiekvienas jų atskleidžia dalyvių pozicijas, užmojus ir tikslus. Žaisdami žmonės dažnai mėgaujasi neigiamais iš žaidimo gautais jausmais, skaudindami ir nusimesdami nuo savęs atsakomybę. Žinojimas, kad vyksta žaidimas, kurio baigtis nėra gera, padeda pasukti žaidimo tėkmę kita vaga arba jo visai nepradėti, tačiau tai reikalauja savianalizės ir pastabumo bei nemažai pastangų, kad žaidimas būtų sukontroliuotas ir nukreiptas kita linkme. Dažnai net psichoterapeutai būna įtraukiami į asmenų ar porų žaidimus, kada situacija arba būna suvaldyta profesionalo arba dar labiau įsisiūbuoja.

Kiekvienas suprasdamas savo vidinį Tėvą, leisdamas pasireikšti vidiniam Suaugusiam ir kontroliuodamas savo vidinį Vaiką, galime žaisti žaidimus, kurie suteikia mums malonumo ir ugdo teisingus santykius.

Knyga „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ plačiajam skaitytojų ratui pristato bendrus transakcinės analizės principus, atskleidžia ydingus „žaidimus“, kuriais žmonės traumuoja ir emociškai išnaudoja vienas kitą. Pasak E. Berne, šie žaidimai yra ritualinės transakcijos arba tarpasmeninio elgesio modeliai, kurie gali rodyti paslėptus jausmus ar emocijas. Knygoje aprašomi ne tik patys žaidimai, bet ir kuo tuos žaidimus galima pakeisti bei reguliuoti.

Knygoje atskleidžiama, kad transakcinė analizė svarbi kalbant apie priklausomybes. Nepasiekus trokštamo malonumo jaučiama frustracija, kuri daugelį priveda prie alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo. L. Bulotaitė (2009) kalbėdama apie tokį malonumo patenkinimą ir taip besivystančią priklausomybę, teigia, kad tai gali būti paaiškinama transakcinės analizės modeliu. Konkrečiai aptariami E.Berne žaidimai, vadinami „Žaidimais visam gyvenimui“, kurie paliečia beveik visus aplinkinius ir tampa svarbiausia žmogaus gyvenimo dalimi. Jiems priskiriami žaidimai „Alkoholikas“, „Narkomanas“. Kadangi nėra galutinai įrodytos piknaudžiavimo priežastys, kaip biologiniai ir fiziologiniai sutrikimai, priklausomybė analizuojama kaip socialinė transakcija, kai žmogus perlenkia lazdą. Žaidimai, kurie siejasi su priklausomybėmis įvardinami, kaip labai rimti ir jų atsisakyti yra labai sunku.

Pradiniuose „Alkoholiko“ žaidimo etapuose žmona gali vaidinti tris antraplanius vaidmenis: vidurnaktį – Kvailelę, kuri girtuoklį nurengia, išverda jam kavos, leidžia jam save mušti; ryte – Persekiotojos, kuri plūsta Alkoholiką už jo įpročius; vakare – Gelbėtoja, maldaujančia atsisakyti savo įpročių.“ (E. Berne, 2008, p. 74)

Transakcinės analizės terapijos tikslas – žmogui padėti tapti autentiškam, išmokti kurti santykius, kurie būtų pagrįsti intymumu, tikra meile, atvirumu. Todėl transakcinės analizės grupinės sesijos metu stengiamasi analizuoti savo žaidimus, padedama suprasti, kokį vaidmenį atlieka klientas, kokie yra jo poreikiai, kaip jis gauna pasitenkinimą. Siekiama parodyti, kaip įmanoma poreikius patenkinti ne žaidžiant žaidimus, o sukuriant tikrą ir atvirą santykį.

“Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės” tai knyga, kuri naudinga, ne tik psichologams ar psichoterapeutams, bet ir paprastiems žmonėms, kurie domisi žmonių santykiais. Ji padeda pamatyti, kaip žmonės elgiasi, kai bijo artumo. Tai knyga, kuri pasižymi aiškia tvarka, sistema ir schemomis. Knygoje aprašoma terapijos rūšis turėtų patikti analitinio mąstymo žmonėms, kuriems reikia aiškių apibrėžimų, paaiškinimų ir sistemos. Taip pat galima būtų pavadinti šią knygą intriguojančia, nes suteikiama galimybė pažinti savo gyvenimo dėsningumus, išsiaiškinti, į kokius žaidimus su kitais žmonėmis esame įsivėlę.

Asmeniškai mums pati knyga dėl savo sistemiškumo ir daug schemų nelabai patiko ir laisvalaikiu pasirinktumėme skaityti kažką kito. Tai lėmė, jog knyga sunkai skaitoma, esti nemažai terminų ir reikalauja susitelkimo būtent ties tuo, ką skaitai. Knygos didelis minusas, jog skaitant šią knygą lieka neaiškumų, sričių, kurios yra aptariamos per siaurai, tačiau anot autoriaus, visa tai yra aptariama kitose jo knygose.

Knygos privalumams priskirtume gausų teorijos iliustravimą pavyzdžiais. Aprašyti žaidimai, beveik visada turėdavo bent po vieną gyvenimišką pavyzdį, tai padeda aiškiau suprasti patį žaidimą. Taip pat knygoje yra pabrėžiama, kad ne visi žmonės žaidžia. Net ir tie kurie žaidžia, gali išsilaisvinti nuo žaidimų. Akcentuojama ir sveika asmenybė, o ne tik patologiška.

Tačiau, knygoje pateiktų žaidimų gausa kelia pasimetimą, nes jie visi panašūs. Ypač didelis trūkumas yra žaidimų pavadimų sutrumpinimas trimis raidėmis. „Negalėdama žaisti JNPM ir KJĮ, kuriais užpildydavo terapijai skirtą laiką, moteris ėmė atidžiau nagrinėti savo elgesį <…>“ (psl.164). Beskaitant, turi vartyti visą knygą, kad prisimintum ką reiškia sutrumpinimas. Nors yra pateikiama žaidimų analizė, ji nėra pateikiama prie kiekvieno. Pati žaidimų analizė yra išdėstoma tik punktais, kas nesuteikia analizei aiškumo.

Įsimintinos citatos:

„Sąmoningumas reiškia sugebėjimą savo akimis pamatyti kavinuką ir savo ausimis išgirsti paukščių čiulbėjimą, o ne taip, kaip žmogus išmokytas“. (E. Berne, 2008, p. 188)

„Dabartį suvokiantis žmogus yra gyvas, nes jis žino, ką jaučia, kur yra, jis junta laiko tėkmę. Jis žino, kad kai mirs, tie medžiai ir toliau žaliuos, tačiau jo jau čia nebebus, ir jis negalės į juos pažvelgti, tad nori išvysti juos dabar taip aiškiai, kaip tik įmanoma“. (E. Berne, 2008, p. 190)

Naudota literatūra

• Berne E. (2008) „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija“. Vilnius: Vaga.
• Bulotaitė L. (2009) „Priklausomybių anatomija“ Vilnius: Tyto Alba.
• Stewart I. (1994) „Eric Berne – Key figures in counselling & Psychotherapy series“. London.
• Transactional analysis. Aplankyta 2010-10-14, http://www.businessballs.com/transactionalanalysis.htm
• Games People Play: The Psychology of Human Relationships (2006). Aplankyta 2010-10-06, http://www.ericberne.com/Games_People_Play.htm
• The International Transactional Analysis Association. Aplankyta 2010-10-20, http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:uh-Ir84XUKsJ:www.itaa-net.org/ta/bernehist.htm+who+is+eric+berne&cd=5&hl=lt&ct=clnk&gl=lt