Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip: Click to continue »

“ Psichoanalitikai koncentruoja dėmesį į individo problemas, o šeimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie psichoanalitinę šeimos terapiją?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.

Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. Psichodinaminė pagalba šeimai akcentuoja asmenybę ir jos santykius su šeima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu būdu veikdama šeimos struktūrą. Click to continue »

Viena iš naujesnių temų klinikinėje psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dėmesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. Padėti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dėl to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinę būklę, bet ir todėl kad būtų galima produktyviau padėti patiems sergantiesiems. Click to continue »

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos būdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirštami greta jų esantys – artimieji. Tai gali būti ligonio tėvai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globėjai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smūgį sužinoję apie artimo žmogaus ligą. Psichologas gali padėti šiems asmenims įveikti iškilusius sunkumus, išmokti gyventi su jais, ir tam tikrą vaidmenį čia gali atlikti kognityvinė-elgesio terapija. Click to continue »

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių: Click to continue »