Parengė: Giedrė Pasalauskaitė, 2008-10-14

Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai būna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga depresijos ir manijos būsenų kaita.

Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybė neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis. Jis teigia jog „žmogų galima suvokti tik atsižvelgiant į jo santykius su kitais“[4]. Taigi žmogaus savybes, charakterį, galimybes daugiausia įtakoja aplinka, kurioje jis auga, santykiai su aplinkiniais žmonėmis, kultūra.

Click to continue »

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybės sutrikimus, priklausomybės ligas, šizoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat depresijai ir bipoliniam sutrikimui gydyti naudojama psichoterapija. Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda ligoniams išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje efektyviau susidoroti su krizinėmis situacijomis. Tačiau jei nuotaikos sutrikimų turintiems pacientams yra asmenybes sutrikimų, gydymas įgis tam tikro specifiškumo. Asmenybės patologija dažnai pasunkina terapiją ir gali pabloginti jos rezultatus. Click to continue »

Giedrė Išganaitytė

Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas. Click to continue »

Depresijos kilmė

Depresija apibūdinama kaip liūdna, prislėgta asmens būsena, pasižyminti prislėgta nuotaika, energijos stoka, žemu savęs vertinimu, kaltės jausmais. Egzistencinio požiūrio šalininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmės praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Ši depresijos rūšis yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresiją atrasdamas tokias prasmes, kurios būtų reikšmingos jo gyvenimui. Šių prasmių asmuo negali būti išmokytas, jis jas turi atrasti ir išgyventi pats. Click to continue »

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika:

• Depresija (su nerimu arba be jo);
• Pakilumas;

Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairūs nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynę, todėl tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau susipažinsime su dviem kraštutiniais nuotaikos sutrikimais – depresija ir manija.  

Click to continue »